|
Gydomasis purvas medicinoje naudojamas nuo senų laikų. Jau senovės egiptiečiai, romėnai, graikai gydymui naudojo purvą.
|
|
|
|
Ant įkaitusių akmenų užpylus vandens, susidaro garas – bene svarbiausias geros pirties elementas. Nuo akmenų kokybės ir kiekio tiesiogiai priklauso ir garo, taigi ir pačios pirties, kokybė. Dėl to įrengiant pirtį, o taip pat ir naudojant jau seniau pastatytą pirtelę, krosnies akmenims reiktų skirti ypatingą dėmesį.
|
|
|
|
|
Užsimerkite ir įsivaizduokite, jog vaikštote pušyne. Kokios mintys aplanko? Miškas, grynas oras, ramybė, lengvumas, energijos antplūdis... galima būtų vardinti ir vardinti. Į pirtį taipogi einame atgauti jėgų, vidinės pusiausvyros. Taigi pušų ar kitų spygliuočių kvapas – labai tinkamas pirtyje siekiant maloniai praleisti laiką ir pasisemti sveikatos.
|
|
|
|
|
|
Lietuvoje lauko baseinų naudojimo sezonas, palyginti, neilgas. Norint, kad atėjus pavasariui lauko baseinas vėl būtų tinkamas naudojimui, rudenį atvėsus orams ir pasirodžius pirmosioms šalnoms tenka juo pasirūpinti, atlikti kai kuriuos konservavimo darbus.
|
|
|
Pirtis Lietuvoje praktikuojama nuo seno ir maudynės joje turi gilias tradicijas, apie kurias retas kuris bežinome. Be to, pirtis buvo susijusi su kai kuriomis svarbiomis ir jau išnykusiomis šeimos apeigomis.
|
|
|
|
|
|
Japonijoje tradicinė pirtis yra kiek kitokia, nei mums įprasta garinė su plautais ir vantomis. Šios šalies gyventojai nuo seno įpratę kaitintis karšto vandens kubiluose arba baseinėliuose, vadinamuose sento. Japonijoje yra nemažai karštųjų versmių, vadinamų onsen, kurortų.
|
|
|
|
|
|
Sinoptikams pranašaujant vis naujas termometro stulpelio „žemumas“, verta susirūpinti, kokių priemonių imtis, kad šaltis negadintų nuotaikos ir, dar blogiau, nepridarytų bėdų. Štai keletas patarimų, ką daryti, kad per šalčius nesušaltumėte.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Ne viename metraštyje rašoma, kad Lietuvos kunigaikščiai – Algirdas, Vytautas, Švitrigaila – mėgę pirtį.
|
|
|
|
|
|
|
