Apie pirčių rūšis
Pagal garų išgavimo būdą ir priemones pirtis gali būti japoniška, romėniška, arabiška, turkiška, suomiška (sauna), rusiška garinė. Pirčių skirtumus lemia tautų tradicijos, nacionaliniai papročiai, klimato sąlygos ir kiti ypatumai. Lietuvoje populiariausios ir namuose dažniausiai įrengiamos:
Garinė pirtis (dar vadinama rusiška) – ne tokia karšta kaip sauna. Oro temperatūra siekia iki 70 laipsnių pagal Celsijų, o santykis drėgnumas siekia 80–100 procentų. Prieš einant į garinę pirtį reikia nusiprausti po dušu, užėjus į pirtį pirmą kartą pabūti joje ne ilgiau 10–15 minučių. Į garinę pirtį rekomenduojama užeiti 2–3 kartus. Tik tokioje pirtyje rekomenduojama ir galima vanotis su vantomis. Prieš pakartotinai einant į pirtį, reikia gerai atvėsti, kad nebūtų apkrauta širdis. Neaukšta temperatūra ir didelė drėgmė ne vargina žmogų, bet maloniai nuteikia, sušildo, skatina atsipalaiduoti. Sergantiems bronchine astma ar kitomis kvėpavimo takų ligomis, prastai miegantiems, pasižymintiems lėta medžiagų apykaita, patiriantiems nestiprius sąnarių skausmus tokia pirtis ypač rekomenduojama.
Sauna (suomiška pirtis) – tai sauso oro pirtis, kurioje oro drėgmė sudaro apie 5–25 proc., o temperatūra pakyla iki 70–110 laipsnių pagal Celsijų. Optimali temperatūra – 80–90 laipsnių. Karštis saunoje reguliuojamas pilant vandenį ant įkaitusių akmenų. Joje rekomenduojama kaitintis 2–3 kartus, iki didžiausio prakaitavimo. Prieš pirmą ėjimą kūnas sudrėkinamas duše, o išėjus iš pirties prausiamasi po vėsiu dušu ar apsiliejama vandeniu. Sauna rekomenduojama žmonėms, segantiems alergija, sinusitu, artritu, migrena, nugaros skausmais, o mažiems vaikams, nėščiosioms bei vyresnio amžiaus žmonėms ja patariama nepiktnaudžiauti.
Japoniška pirtis, nuo kitų pirčių besiskirianti tuo, kad joje kaitinamasi ne karštu oru ar garais, o karštu vandeniu. Tai medinis kubilas su specialiais suolais. Vanduo šildomas krosnele, įrengta kubilo viduje ir atitverta medine sienele. Vanduo įkaista iki 45–50 laipsnių pagal Celsijų. Kubile sėdima pusiau gulomis, ant galvos užsidedama šaltu vandeniu suvilgyta kepuraitė. Ši procedūra yra puiki peršalimo ligų profilaktikos priemonė, padeda nuo reumato, nervų ir širdies-kraujagyslių ligų, medžiagų apykaitos sutrikimų.
Infraraudonųjų spindulių pirtis Infraraudonųjų spindulių pirtyje temperatūra siekia 40–65 laipsnius pagal Celsijų. Pirtis pasižymi tonizuojančiu organizmą poveikiu, nesukelia mieguistumo, prakaituojant iš gilesnių odos sluoksnių pašalinamos kenksmin- gos medžiagos. Prasiskverbdami į odą infraraudonieji spinduliai sušildo odą, raumenis, kaulus, sąnarius ir kitus audinius iš vidaus, suaktyvina kraujo apytaką. Tokią pirtį nesudėtinga įrengti namuose.
Informacija parengta Valstybinio aplinkos sveikatos centro Sveikatos mokyklos
