Nors patyrę pirtininkai vasarą stengiasi pertis šviežiai surištomis vantomis, bet juk vantų reikia ir žiemai prisiruošti. Vasara tam – tinkamiausias metas.

Vantoms rišti tinka visi augalai

Turbūt ir didžiausi pirties neišmanėliai yra girdėję apie beržines vantas. Tai – pirties klasika. Tačiau nuo senų senovės vantoms rišti naudoti patys įvairiausi augalai – nuo medžių iki žolynų.  Vis tik, renkantis augalus vantoms reikia išmanyti, kokius augalus ar jų dalis kada geriausias metas rinkti.

Be beržinių vantų, rišamos ir ąžuolinės, liepų, obelų, lazdynų, ievų, klevų, šermukšnių, juodųjų serbentų, drebulių vantos. Taip pat pėrimuisi naudojami įvairūs žolynai, pavyzdžiui, dilgėlės. Nors dilgėlinė vanta skamba gana atgrasiai, tačiau tereikia žinoti, kaip ją paruošti: dilgėlinei vantai tinka liaunos šakelės, neturinčios piktų dyglių, o prieš pėrimąsi tokia vanta kelias minutes laikoma karštame ir kelias minutes šaltame vandenyje.

Įvairūs žolynai dedami prie įprastinių vantų, kaip priedas. Pavyzdžiui, į visų pamėgtą beržinę vantą galima įmaišyti kelias šakeles čiobrelių, ramunėlių, pelynų ar tų pačių dilgėlių.

Prieš eidamas vantų rišti – pažvelk į mėnulį

Senoliai vantas paprastai rišdavo nuo Sekminių birželio pradžioje iki Žolinių rugpjūčio viduryje.

Pirties žinovai, eidami rišti vantų žiemai, neretai atsižvelgia ir į mėnulio fazę. Sakoma, jog geriausias metas ruoštis šaltajam metų laikui – kai mėnulis jaunas arba eina link pilnaties. Mėnuliui pilnėjant, augalų lapuose bei žieduose susikaupia daugiausia energijos. Tuo tarpu dylantis mėnulis lemia augalų energijos judėjimą žemyn – link šaknų.

Bene populiariausios yra beržinės vantos, kurioms rišti geriausias metas – birželio pabaiga, iki Joninių, kuomet lapeliai jau yra subrendę. Kiti teigia, kad geriausios beržinės vantos yra ruoštos per pačias Jonines. Juk Joninės nuo seno yra ypatingas metas, kai augalai įgyja magiškų galių. Esant šaltai vasarai beržines vantas patariama rišti po Joninių.

Ąžuolines vantos, kurios padeda sergant reumatu ar esant aukštam arteriniam spaudimui, rišti patariama rugpjūtį.

 
Kad vanta būtų „smagi“

Labai svarbu vantas paruošti taip, kad surišti augalai kuo mažiau prarastų savo teigiamų gydomųjų savybių. Specialistai rišdami vantas nupjauna lapotas medžių šakeles ir jas palieka 1-2 dienas apdžiūti. Džiūdamos šakelės neturėtų susigulėti. Po kelių dienų rūšiuojant pagal dydį šakeles rišamos vantos. Surišimo vietoje reiktų nuskabyti lapelius – taip bus patogiau vantą laikyti vanojantis. 

Kiekvienas vantų rišėjas turi savo mėgstama vantos dydį – nuo 45 cm iki 60 cm ilgio vantos. Verta atminti, jog mažesne vanta lengviau karštyje mosuoti. Nepersistenkite – neriškite didelių sunkių vantų storais kotais. Jomis bus sunku ir nepatogu vanotis.  Vantos rišimui nenaudokite vielos, nes ji garinėje įkaista, galite neišvengti nudegimo. Senovėje vantos buvo rišamos liauna medžio šakele, tačiau šiais laikais nėra daug įmanančiųjų šį „meną“. Dažniau surišti vantos šakelėms naudojama virvutė.

Norint turėti geras vantas, reiktų šį tą išmanyti ir apie šviežiai surištų vantų saugojimą. Patariama naujai surištas vantas kelioms dienoms pakabinti gerai ventiliuojamoje patalpoje ar pastogėje. Turintys vietos šaldiklyje vantas gali ir sušaldyti.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad ruošiant vantas būtina protingai ir taupiai naudotis gamtos turtais ir nepridaryti žalos gamtai.

Svetainės Pirtyje.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško Pirtyje.lt administracijos sutikimo draudžiama.