Senovėje statytos pirtys nebūdavo itin sandarios, taip jos kartu ir natūraliai ventiliavosi. Suomijoje iki šių dienų saunos tradiciškai yra renčiamos iš rąstų. Tokiai saunai nebūtina vėdinimo įranga, nes rąstai „kvėpuoja“ – per medines sienas patenka oras, tai patvirtina moksliniai tyrimai. Be to, medinės sienos ir lubos sudaro specifinę pirties atmosferą.

Pastatyti gerą pirtį iš plytų daug sudėtingiau negu iš medžio. Medinis pastatas visada yra „gyvesnis“, „kvėpuojantis“, pralaidus orui – rąstinių pirčių privalumus patvirtino šimtmečiai. Pirčiai statyti gali būti naudojami natūralūs aptašyti, nuobliuoti ar net nušlifuoti rąstai. Kai kurių naudojamas tekintas medienos ruošinys kaip rąsto imitacija.

Paprastai sienos iš 16-18 cm storio rąstų pakankamai gerai sulaiko šilumą, kai pirtis yra kūrenama. Tačiau norint ištisus metus pirtyje ne tik maudytis, bet ir rengti pobūvius, reiktų papildomai apšiltinti iš vidaus.
Statant pirtį gali būti naudojama bet kokia mediena - smalinga ir nesmalinga. Nepatartina naudoti lengvai pūvančio medžio, pvz.: beržo. Visi medžiai kvėpuoja, o stipriai įkaitę pilnoje garų patalpoje skleidžia malonų aromatingą kvapą.

Pirties sienoms geriausiai tinka pušiniai rąstai, nes jie sakingi ir ne taip greitai pūva. Neturint pušinių, galima vartoti ir eglinius ar kitokius rąstus. Kiti specialistai pirmenybę teikia liepos medienai, kuri yra porėta, lengvai „kvėpuoja“.Tai lengviausia lietuviška mediena, t.y. mažiausiai įkaistanti. Taip pat Lietuvoje naudojama kedras, eglė, drebulė, juodalksnis. Iš užsienio atvežama abaši (auga Afrikos tropikų miškuose), raudonasis Kanados kedras.

Pirčiai statyti naudojama mediena turi būti gerai išlaikyta ir ją būtina labai gerai išdžiovinti (maždaug iki 20% drėgnumo), medienos storis turi būti ne mažesnis kaip 22 cm. Pirtis pastatyta iš šviežios medienos stipriai sėda ir ilgiau šyla.

Tarp statomos pirties rąstų esančius plyšius reikia užkamšyti natūraliomis pakulomis, be jokių impregnantų, kad neatsirastų blogų kvapų.

Tinkamiausia plautams ir suolams mediena – liepų, drebulių, tuopų, baltalksnių, juodalksnių, jie neturi būti smalingų medžiagų, greitai džiūsta. Kategoriškai draudžiamų medžio rūšių nėra. Praktiškai galima naudoti visas esamas medžio rūšis. Lietuvoje dažniausiai yra naudojama lapuočių mediena (uosis, liepa, alksnis).

Skandinavijos kraštuose dažniausiai naudojama uosis ir eglė. Geriau nenaudoti ąžuolo ar kitų kietų medžių lentų, kadangi jos per daug įkaista ir sukelia diskomfortą, ar net gali nusvilinti.

Svetainės Pirtyje.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško Pirtyje.lt administracijos sutikimo draudžiama.