Registruotis
Prisijungti
Greitoji paieška
Daugiau nei 350 pirčių visoje Lietuvoje!
Sauna – vienas iš Suomijos simbolių
Straipsnio data: 2016-02-25

Suomių dėka saunos išplito pasaulyje su prekiniu ženklu „pagaminta Suomijoje”. Tai bene sėkmingiausiai eksportuojama prekė. Suomijoje netgi yra įrengtas saunų muziejus, užimantis beveik 10 ha plotą, o seniausias jo eksponatas – suomiška pirtis, statyta 1764 m.

Turintieji verslo partnerių Suomijoje turbūt nenustemba išgirdę kvietimą apsilankyti saunoje. Šioje šalyje tai laikoma svetingumo ženklu, užsukti į sauną gali pakviesti net ką tik sutiktas verslininkas, jau nekalbant apie artimesnius draugus ir pažįstamus. Tokio kvietimo atsisakymas gali būti palaikytas nemandagiu gestu.


Sauna – šventa vieta

Suomiams sauna yra šventa vieta, skirta kūno ir sielos gydymui. XIX a. sauna buvo vienintelė higieniška vieta ir buvo naudojama gimdymams, taip pat gydymo tikslais. Iki pat 1900-ųjų naujagimių mirtingumas Suomijos provincijoje buvo žymiai mažesnis negu miestuose, kur buvo mažiau saunų.

Nėra vienintelės ir teisingiausios formulės, kaip maudytis saunoje. Svarbiausia yra neskubėti. Sauna – tai vieta atsipalaidavimui ir jėgų atgavimui.

Suomių įsitikinimu, saunoje gali maudytis visi, išskyrus kūdikius. Pagrindinė taisyklė maudantis saunoje – kaitintis tiek, kiek yra malonu. Suomiai sako, kad „Sauna be vantos, kaip maistas be druskos”.

Pirtys, naudotos Suomijoje, Baltijos šalyse ir šiaurinėje Rusijos dalyje skiriasi nuo likusios pasaulio dalies pirčių tuo, kad oro drėgnumas šiose pirtyse buvo periodiškai keičiamas pilant vandenį ant įkaitusių krosnies akmenų.

Saunai pradžią davė lietaus lašai

Sakoma, kad suomiai saunas naudoja nuo tų laikų, kai apsigyveno Suomijoje. Pradžioje jų būstas būdavo žeminė, dengta durpėmis. Tokioje buveinėje suomiai buvo priversti gyventi dėl susiklosčiusių aplinkybių: šalto klimato ir nemokėjimo suręsti būstą iš rąstų.

Žeminėje būdavo sukraunama akmenų krūva su anga ugniai užkurti ir akmenims šildyti. Įkaitinti akmenys buvo vienintelė išeitis norint, kad šiluma išsilaikytų per naktį nekūrenant ugnies.

Kadangi nebuvo kamino, krosnis būdavo įrengiama tarpduryje, kad būtų galima pridėti į ją malkų neužeinant į dūmų pilną patalpą. Kai akmenys įkaisdavo, patalpa būdavo išvėdinama. Įkaitę akmenys išlaikydavo būstą šiltą ir sausą ilgomis šaltomis naktimis.

Pasak suomių legendos, sauna atsiradusi taip: „lietaus lašai prasisunkė pro prakiurusį stogą ir nukrito ant įkaitusių krosnies akmenų, namuose pasklido miela, aromatinga šiluma, ir tada žmonės nusprendė savo rankomis padaryti tai, ką mokėjo padaryti lietus”.

Taigi buvo suvokta, kad pilant vandenį ant įkaitusių akmenų, būstą esant reikalui galima labiau įkaitinti. 


Stebuklingasis „löyly“

Supratus, kad karštas oras kyla į viršų, palubėje imta įrenginėti „laude” – plačią platformą, kur buvo mėgaujamasi „löyly” – taip buvo vadinamas vandens pylimo ant akmenų veiksmas. Taip buvo išmokta valdyti šilumą, taigi buvo išrasta suomiška sauna.

Puslapis 1 iš 2 Sekantis >>
Rašyti komentarą
Pranešti jei kasnors dar parašys komentarą šiam straipsniui

Naujienlaiškis

Norėdami užsiprenumeruoti naujienlaiškį įveskite savo el. pašto adresą
Pirtininko išmintis
Iš moterų kūrentos pirties būdavo juokiamasi ir vyrai tokion pirtin nenorėdavo eiti – „bobiškoj pirty kelnių reikia“.
Tautos išmintis
Skelbimai
Profesionalios pirtininko - masažuotojo paslaugos visoje Lietuvoje.
Dirbu su įvairaus dydžio grupėmis arba vienu žmogumi. Mano tikslas - suteikti kokybišką paslaugą, kad žmogus pajustų pirties malonumą, atsipalaiduotų ir...
Jauki ir nedidelė pirtis šalia Vilniaus tikros pirties gerbėjams. Puikiai pritaikyta vanotis ir vanoti.  Galima šveisti kūną druska, kava, moliu  ir kitomis priemonėmis. Vienu metu patogiai telpa 6 - 8 žmonės. Pirtyje stovi...
Atliekame įvairius staliui skirtus darbus. Įrenginėjame pirtis, priešpirčius, terasas ir pavesines. Konsultacija telefonu: +37068222436