Registruotis
Prisijungti
Greitoji paieška
Daugiau nei 350 pirčių visoje Lietuvoje!
Sauna – vienas iš Suomijos simbolių
Straipsnio data: 2016-02-25
Nėra tikslaus žodžio lietuvių kalboje, kuris apibūdintų suomiškąjį „löyly”. Tai specifinis žodis, reiškiantis garą, kylantį nuo įkaitusių akmenų, o svarbiausia – malonų šilumos pojūtį. „Löyly” gali būti tiek švelnus, tiek deginančiai karštas; pilant ant įkaitusių akmenų vandenį galima reguliuoti šilumą pagal kiekvieno asmeninį poreikį. Suomiai, vertindami pirtį, visų pirma įvertina „löyly”, ir yra tikri to specialistai. Pirties statybos kokybė ir medžiagos jiems turi žymiai mažesnę vertę.
 
Suomiams išmokus ręsti būstus iš rąstų, sauna „išlindo” iš žemės, tačiau vis dar neturėjo kamino. Tokia dūminė sauna būdavo įkaitinama per 2-5 valandas, be to, nemažai pastangų prireikdavo išvalyti ir paruošti ją kaitinimuisi. Kadangi labai pavojinga kūrenti beveik atvirą ugnį saunoje, XVII a. buvo uždrausta statyti saunas šalia kitų trobesių.
 
Dėl statybinių medžiagų trūkumo žeminės ar pusiau žeminės saunos kai kuriose skurdesnėse Suomijos dalyse buvo statomos net iki XX a. pradžios. O ten, kur trūko medienos, kaip statybinė medžiaga buvo naudojamos durpės.
 
XIX a. imta statyti saunas su dūmtraukiu, dėl to sumažėjo gaisro pavojus ir saunos dar labiau išpopuliarėjo. XX a. pradžioje krosnys pradėtos gaminti iš plieno. Populiariausios krosnys buvo statinės pavidalo ir buvo daugiausiai naudojamas iki II Pasaulinio karo. Tokia krosnis buvo prikraunama akmenų ir priminė autentišką suomišką sauną.
 
4 dešimtmetyje buvo išrasta technologija, kaip be perstojo kaitinti sauną medinėmis malkomis, tuo pat metu joje kaitinantis. Tokius šildytuvus buvo lengviau naudoti, jie buvo palyginti nebrangūs, be to, užtekdavo 20-40 minučių įkaitinti sauną. Šie šildytuvai galėjo būti naudojami netgi itin nedidelėse saunose, kuriose netilpdavo minėti statinės pavidalo šildytuvai.

Vietoj krosnies – elektrinis šildytuvas
 
XX a. 8-9 dešimtmetyje ėmė populiarėti elektriniai šildytuvai – produktas miesto gyventojams. Jie buvo pigūs, lengvai naudojami ir, svarbiausia, sudarė galimybę įrengti sauną beveik bet kur.
 
Iki 8 dešimtmečio saunos už Suomijos ribų buvo retas reiškinys. Tačiau elektros panaudojimas šildymui sudarė sąlygas statyti saunas miestuose bei tose vietose, kur atviros liepsnos krosnys buvo griežtai uždraustos. Saunas imta įrenginėti net butuose. Šiuolaikinės saunos šildomos elektra, jose įrengti distanciniai temperatūros reguliatoriai ir kiti patobulinimai.
 
Akmenų kiekis krosnelėje buvo sumažintas iki 15-20 kg mažesniuose šildytuvuose ir 60-120 kg didesniuose. „Löyly” tapo sausesnis. Tačiau tai vis dar buvo suomiška sauna, nors ir praradusi daugelį autentiškų bruožų.
Vis dėlto, kaimo vietovėse didžioji dalis saunų iki šiol statoma senoviškai – tokios tradicinės malkomis kūrenamos saunos suomių mėgstamos labiau nei moderniosios. Ten garo pirčių mėgėjai vanojasi beržinėmis ir ąžuolinėmis vantomis, išsipėrę ilsisi gryname ore, maudosi upėje ar ežere, o žiemą voliojasi sniege ar pasineria į eketę. Tačiau nemažai suomių nepripažįsta nei vantų, nei garų – mėgsta prakaituoti sausame įkaitintame ore (o po to maudosi vėsiame baseine ar natūraliame vandens telkinyje).
 
Elektrinės krosnelės triumfas buvo tarsi košmaras tikrosios suomiškos saunos gerbėjams. Miestuose jie tegalėjo naudotis elektra šildomomis saunomis, tačiau nepasidavė. Tikrieji saunos gerbėjai pirko sklypus ežerų pakrantėse ir statėsi malkomis kūrenamas pirteles.
 
Šiuo metu Suomijoje gyvena apie 5,2 mln. gyventojų ir yra apie 1,7 mln. saunų, iš kurių apie 600.000 yra pastatyta ežerų pakrantėse. Toks didelis saunų skaičius šioje šalyje gali būti paaiškinamas tuo, kad sauną galima rasti beveik kiekvienos šeimos būste, bendros pirtys įrengtos beveik kiekvieno daugiabučio rūsyje ar pirmajame aukšte. Be to, statant namus, saunos dažnai įrengiamos ir butuose.
 
Senovinės dūminės pirtys vienu metu jau buvo beveik beišnykstančios, šiuo metu jų Suomijoje priskaičiuojama apie 5000.


Svetainės Pirtyje.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško Pirtyje.lt administracijos sutikimo draudžiama.

<< Ankstesnis Puslapis 2 iš 2
Rašyti komentarą
Pranešti jei kasnors dar parašys komentarą šiam straipsniui

Naujienlaiškis

Norėdami užsiprenumeruoti naujienlaiškį įveskite savo el. pašto adresą
Pirtininko išmintis
Perdegę pirties krosnies akmenys buvo naudojami veterinarijoje, liaudies medicinoje.
Skelbimai
Profesionalios pirtininko - masažuotojo paslaugos visoje Lietuvoje.
Dirbu su įvairaus dydžio grupėmis arba vienu žmogumi. Mano tikslas - suteikti kokybišką paslaugą, kad žmogus pajustų pirties malonumą, atsipalaiduotų ir...
Jauki ir nedidelė pirtis šalia Vilniaus tikros pirties gerbėjams. Puikiai pritaikyta vanotis ir vanoti.  Galima šveisti kūną druska, kava, moliu  ir kitomis priemonėmis. Vienu metu patogiai telpa 6 - 8 žmonės. Pirtyje stovi...
Atliekame įvairius staliui skirtus darbus. Įrenginėjame pirtis, priešpirčius, terasas ir pavesines. Konsultacija telefonu: +37068222436