Dažnas iš mūsų, paklaustas, kas yra sauna, net nemirktelėdamas atsakys, kad tai – sauso oro pirtis, ir netgi su džiaugsmu pridurs žinąs, kad joje temperatūra siekia 100-110 laipsnių C. Vis dėlto, nedaugelis yra girdėję, kokią sauną naudojo suomių protėviai, o jei dar pridursime, kad ji niekuo nesiskyrė nuo rusiška garine vadinamos, kažin ar iškart patikės.
Suomių dėka saunos išplito pasaulyje su prekiniu ženklu „pagaminta Suomijoje”. Tai bene sėkmingiausiai eksportuojama prekė. Suomijoje netgi yra įrengtas saunų muziejus, užimantis beveik 10 ha plotą, o seniausias jo eksponatas – suomiška pirtis, statyta 1764 m. Turintieji verslo p...
Sakoma, kad suomiai saunas naudoja nuo tų laikų, kai apsigyveno Suomijoje. Pradžioje jų būstas būdavo žeminė, dengta durpėmis. Tokioje buveinėje suomiai buvo priversti gyventi dėl susiklosčiusių aplinkybių: šalto klimato ir nemokėjimo suręsti būstą iš rąstų. Žeminėje būda...
8-9 dešimtmetyje ėmė populiarėti elektriniai šildytuvai – produktas miesto gyventojams. Jie buvo pigūs, lengvai naudojami ir, svarbiausia, sudarė galimybę įrengti sauną beveik bet kur. Iki 8 dešimtmečio saunos už Suomijos ribų buvo retas reiškinys. Tačiau elektros panaudojimas šil...
Žodis „sauna” buvo naudojamas ne tik suomių tautos, bet ir estų, lapių ir kt. Rytų Karelijoje sauna buvo vadinama „kyly”, šis žodis kilęs iš suomiško „kylpea”, reiškiančio maudymąsi. Kai kuriose vakarinėse Suomijos teritorijose buvo naudojamas žodis „pirtti”, t.y. name...
Suomių akimis žiūrint, daugybę juokingų produktų bei įpročių galima sutikti už Suomijos ribų: šildytuvai pirtyje įrengiami su nedideliu kiekiu akmenų, arba iš viso be jų, o pilti vandenį ant akmenų yra daug kur uždrausta. Pasak suomių, tai – jau nebe sauna. Tai galima vadinti ...
Suomių protėviai sauna naudojosi ne tik prausimuisi. Ji buvo naudojama linams džiovinti, salyklui ruošti, mėsai rūkyti ir kitiems žemės ir namų ūkio darbams. Suomių tautosaka byloja, kad sauna visuomet buvusi svarbi šios tautos gyvenime. Saunoje gimdavo vaikai, o gimdyvės ten likdavo...
Senovinėje saunoje gultas būdavo platoka aikštelė, kurioje žmonės sėdėdavo susidėję ir kojas. Į šią saunos dalį buvo patenkama medinėmis kopėtėlėmis. Išpopuliarėjus elektrinėms krosnelėms, gultai tapo siauresni: vienas viršuje...