Registruotis
Prisijungti
Greitoji paieška
Daugiau nei 350 pirčių visoje Lietuvoje!
Ar egzistuoja lietuviška pirtis?
Straipsnio data: 2011-12-06

Garinė pirtis Lietuvoje paplitusi nuo neatmenamų laikų. Deja, neretai ji vadinama „rusiška“ pirtimi. Tik kodėl? Ar egzistuoja tradicinė lietuviška pirtis? Nedaug kam žinoma, kad tarpukario Lietuvoje pirtis buvo dviejuose iš trijų ūkių. Lietuviška kaimo pirtis turėjo (o gal ir tebeturi?) gilių tradicijų ir papročių.

 

Apie lietuviškos pirties kilmę

Lietuvoje dar priešistoriniu laikotarpiu lietuvių ir suomių gentys, gyvenusios kaimynystėje, iš rąstų ir karčių statėsi į žemę įleistus gyvenamuosius namus su akmenų krosnimis, kurie kartu buvo naudojami ir kaip pirtys. Manoma, jog iš tokio pirmykščio būsto ilgainiui išsivystė dūminė pirtis, kuri, nors ir retas reiškinys šiandien, tačiau kai kur dar aptinkama (ne tik muziejuose!).

Lietuvoje pirtys anksčiausiai minimos XIII – XIV a. Kryžiuočių ir Livonijos ordinų kronikose, rusų metraščiuose, vėliau XVI – XVII a. dvarų inventoriuose. Lietuvos miestuose viešosios pirtys ėmė rastis XVI a.

Metraščiuose rašoma, kad Lietuvos kunigaikščiai – Algirdas, Vytautas, Švitrigaila – mėgę pirtį. Istorikas Teodoras Narbutas rašo, jog senovėje turtingieji lietuviai mėgę maudytis šiltose maudyklėse po kelis kartus per dieną. Pirties garu mėgavosi ne tik turtuoliai, bet ir valstiečiai. Teigiama, jog viena iš baltų genčių, prūsai, pirtyse maudydavosi kiekvieną dieną tuo, esą, pagerbdami dievus.

Pirtys labiausiai paplitę rytinėje ir pietryčių Lietuvoje. Dar ne taip seniai šiuose regionuose pirtis turėjo kone kiekviena ar kas antra sodyba.

 

Lietuviškos pirties tradicijos

Lyginant ankstesniųjų pirčių aprašymus su dabartinėmis kaimo pirčių tradicijomis, panašu, jog per keletą šimtmečių jos nedaug pakito. Vis dėlto, senovėje pirtis buvo vienas svarbiausių sodybos statinių ir atliko daugybę reikšmingų funkcijų. O dabar pirtis tapo daugiau pramoga. Natūralu, juk dabar turime vandentiekį, vonias, dušus.

Senovėje naujakurys neretai pirmiausia suręsdavo pirtį, o tik po to statydavo gyvenamąjį namą. Kaimuose pirtys paprastai būdavo statomos atokiau nuo kitų sodybos trobesių, prie ežero arba upelio, iš gulsčių apvalių į sąsparas suręstų rąstų, o kartais buvo krečiamos iš molio. Pirtyje tradiciškai būdavo įrengiamos dvi patalpos – nekūrenamas priepirtis ir pirties garinė.

Svarbiausias vaidmuo lietuviškoje pirtyje tekdavo krosniai. Iš pradžių, krosnys pirtyse būdavo kraunamos iš akmenų. Iš čia ir krosnies pavadinimas: seniau sukrauta akmenų krūva vadinta krūsnimi. Kadangi tokia krosnis dūmtraukio neturėjo, dūmai buvo išleidžiami pro duris arba lubose padarytą skylę.

Šalia krosnies būdavo statomas kubilas vandeniui. Į šį kubilą buvo metami įkaitinti akmenys, kurie ir šildydavo vandenį. XIX a. pabaigoje atsirado plūkto molio ir plytų krosnių su dūmtraukiais, jų viršuje buvo įtaisomos skylės šildomo vandens katilams uždėti.

 

Bendruomeninė pirties reikšmė

Puslapis 1 iš 2 Sekantis >>
Rašyti komentarą
Pranešti jei kasnors dar parašys komentarą šiam straipsniui

Naujienlaiškis

Norėdami užsiprenumeruoti naujienlaiškį įveskite savo el. pašto adresą
Pirtininko išmintis
Kadaginė vanta gydo nugaros skausmus, radikulitą, o taip pat apgina nuo negatyvios energijos.
Skelbimai
Profesionalios pirtininko - masažuotojo paslaugos visoje Lietuvoje.
Dirbu su įvairaus dydžio grupėmis arba vienu žmogumi. Mano tikslas - suteikti kokybišką paslaugą, kad žmogus pajustų pirties malonumą, atsipalaiduotų ir...
Jauki ir nedidelė pirtis šalia Vilniaus tikros pirties gerbėjams. Puikiai pritaikyta vanotis ir vanoti.  Galima šveisti kūną druska, kava, moliu  ir kitomis priemonėmis. Vienu metu patogiai telpa 6 - 8 žmonės. Pirtyje stovi...
Atliekame įvairius staliui skirtus darbus. Įrenginėjame pirtis, priešpirčius, terasas ir pavesines. Konsultacija telefonu: +37068222436