Sparčiai išpopuliarėjusias infraraudonųjų spindulių kabinas kai kas suskubo vadinti paskutiniuoju XX a. stebuklu. Infraraudonieji spinduliai – tai šiluma, neturinti nieko bendra su ultravioletiniu ar mikrobanginiu spinduliavimu, tai – natūralūs, visiškai saugūs spinduliai. Tai kur gi slypi šių nematomų spindulių skleidžiamos šilumos paslaptis?

Gyvybės spinduliai

Infraraudonųjų spindulių pirtis, arba kabina – tai nedidelė jauki patalpa, primenanti suomišką sauso oro sauną, kurioje, priklausomai nuo kabinos dydžio, telpa iki penkių žmonių. Čia įrengiami mediniai suoleliai, o skirtingose kabinos vietose įrengti šilumą skleidžiantys įrenginiai šildo iš visų pusių – iš viršaus bei apačios, iš priekio bei nugaros.

„Gyvybės spinduliais“ praminta infraraudonųjų spindulių šiluma skiriasi nuo įprastos radiatorių, židinio ar saulės skleidžiamos šilumos, kadangi tai yra siauro spindulių diapazono spektras.

Infraraudonuosius spindulius elektromagnetinio spinduliavimo sudėtyje 1800 m. aptiko W.Heršelis. Svarbiausia infraraudonųjų savybė – gebėjimas šildyti – ilgainiui buvo plačiai pritaikyta įvairiose gyvenimo srityse: gamyboje, medicinoje, moksliniuose tyrimuose.

Infraraudonieji spinduliai per odą prasiskverbę į žmogaus organizmą yra labai efektyvūs ir tuo pat metu visiškai nekenksmingi. Netgi prieš laiką gimę kūdikiai patalpinami į infraraudonaisiais spinduliais šildomas kameras.

Apie sudėtingus dalykus - paprastai

Infraraudonųjų spindulių energija egzistuoja ilgųjų bangų diapazone, kuriame šviesa neregima mūsų akims. W.Heršelis, stebėdamas saulės šviesą per prizmę atrado, kad šiluma stiprėja nuo mėlynos link raudonos spalvos, o toliau už akiai regimo raudonojo ruožo šiluma vėl intensyvėja. Toliau už ultravioletinių spindulių diapazono (0,01 - 0,38 µm) yra regimoji šviesa (0,38 - 0,78 µm), o už jos – infraraudonoji šviesa (0,78 – 1000 µm), kuri yra ilgesnių bangų diapazone.

Infraraudoniesiems spinduliams palietus tam tikro objekto paviršių, išlaisvinama energija, t.y. šiluma. Spinduliavimo energija yra tuo stipresnė, kuo trumpesnis bangų ilgis.

Vienas iš infraraudonojo spinduliavimo gamtoje pavyzdžių yra Saulė, kuri skleidžia nepaprastai daug energijos keliais būdais, t.y. ultravioletiniais spinduliais, regimąja šviesa bei infraraudonaisiais spinduliais.
Dienos metu infraraudonieji spinduliai sušildo Žemės paviršių, o naktį Žemė atvėsta ir infraraudonųjų spindulių pavidalu atiduoda šilumą.

Infraraudonieji spinduliai sušildo odą ir šiluma pasklinda po kūną. Taip, net ir esant neaukštai temperatūrai, juntame malonią šilumą. Tuo tarpu tradicinėse saunose šildymas yra konvekcinis, t.y. šildomas aplinkos oras ir vyksta oro cirkuliacija. Taigi norint išvengti dėl cirkuliacijos atsirandančių šilumos nuostolių saunoje reikia palaikyti aukštesnę oro temperatūrą.

Organizmo apsivalymo procesas

Infraraudonųjų spindulių pirtyse naudojamos infraraudonosios elektromagnetinės bangos šildo žmogaus organizmą. Šią šilumą organizmas panaudoja medžiagų apykaitos spartinimui, o tai gerina daugelio organų veiklą.