Straipsnio data: 2016-02-03

  Pirties kūrenimo dažnumą apspręsdavo pati tos pirties bendruomenė. Viename kaime – kas savaitę, t.y. šeštadieniais, kitame – kas antrą (dažniausiai), ir tik retai kur – kas trečią savaitę. Pirtis visada būdavo kuriama po rugiapjūtės, linaminės, kūlės ir prieš visas didžiąsias šventes bei vietos atlaidus. Kai kur iš seno buvo išlikęs vengimas pirtį kurti pačioje pilnatyje, mat tikėta, kad tada gyviai smarkiai vista.

   Gera pirtis, t.y. gerai iškūrenta, sveiko ir gero garo bei tam tikro karštumo, buvo būtinybė. Kiekviena šeima, kada jai tekdavo kūrenti bendruomeninę pirtį, visomis išgalėmis stengėsi geriau ją iškūrenti. Senųjų žmonių teigimu „pirčiai pakūrenti reikia daug mokslo ir priepročio“. Todėl bendruomeninę pirtį kūrendavo pats pirties šeimininkas arba šeimos, kuriai buvo eilė kūrenti, vyriausias vyras.

   Moterims šis darbas būdavo patikimas tik tuomet, kai pirtį kūrė tik savo šeimos reikmėms. Apskritai, iš moterų kūrentos pirties būdavo juokiamasi ir vyrai tokion pirtin nenorėdavo eiti – „bobiškoj pirty kelnių reikia“. Gabus pirties kūrentojas buvo žinomas ne tik savame bet ir kitame kaime. Toks kūrentojas buvo “pamačlyvas” ir prieš didesnes šventes arba kam sunegalavus pasikviečiamas ar net iš toliau vežte atsivežamas.

   Prieš pakuriant pirtį, visada ji būdavo švariai iššluojama vanta, palikta po praėjusios pirties. Užkurtą ugnį peržegnodavo. Šiek tiek daugiau įsikūrus, uždėdavo storesnių malkų, o užkrosnę apliedavo vandeniu, kad „ugnelė neišsivogtų“.

   Kūrenant pirtį, kūrentojas toli nuo pirties nenueidavo: saugodavo nuo ugnies per didelio įsiliepsnojimo ir nuo pikto žmogaus, kuris gali kuolgaliu pakurti arba drignę bei durnažolę užmesti. Seniau, kūrenant pirtį vasaros metu, talkon ateidavo ir kiti kaimo senukai. Susirinkę prie pirties kortomis sužaisdavo, pasišnekėdavo. Apie senesnį kūrentoją visada susimesdavo būrelis vaikų – pasakų pasiklausytų. Sudeginęs 2 - 3 glėbius gerų malkų, kai akmenys (vandeniui šildyti) įraudonija ir krosnis, vandens užpylus, spraga (mažai kūrenta šnypščia), sukasa gražiai nuodėgulius, išmaišo žarijas žarstekliu, truputį užpila vandens (“išpila nesveiką garą”), ir pirtis pakūrenta. 

<< Ankstesnis Puslapis 2 iš 5 Sekantis >>