|
Apie senasias pirties tradicijas
Straipsnio data: 2016-02-03
Pirtis gydymui buvo kuriama bet kurią dieną. Tokią pirtį kūrendavo tik kietų medžių malkomis. Kiekvienai ligai buvo atskiras būdas. Gydant nuo reumato, sąnarius vanodavo labai karštu garu, o paskui ant jų dėdavo karštame vandenyje sumirkytas paklodes. Kartais visą žmogų į tokias paklodes įsupdavo ir kurį laiką šutindavo, o išvynioję vėl vanodavo. Reumatizmo geliamus sąnarius apipildavo karštu smėliu, avižomis, ir kai viskas ataušdavo, dar gerai gerai išvanodavo. Virškinimui sutrikus vanodavo pilvą ir dar braukydavo (masažuodavo) rankomis, paprastai, nykščiu ratais prieš saulės judėjimo kryptį. Vanojimu bei braukymu gydydavo moterų ligas. Braukant sukdavo delną žemutine pilvo dalimi iš kairės į dešinę, prieš saulės judėjimo kryptį. Menstruacijų sutrikimams (skausmingoms ir ilgoms menstruacijoms) pašalinti be braukymo ir vanojimo buvo dedami šildomieji kompresai. Pirtyje buvo gydoma ir nuo geltos, maliarijos, mėšlungio, tymų, džiovos, nevaisingumo ir netgi nuo silpnaprotystės. Taip pirtis aprašo kraštotyrininkas A.Mažiulis
Puslapis 5 iš 5
|