Kūčių vakarą mergaitės, numačiusios burti sau vyrą, stengėsi eiti iš pirties paskutinės. Sako, reikėję tą vakarą pirties taką pabarstyti smėliu, o Kalėdų rytą žiūrėti, kas ėjo: jei likę klumpių pėdsakai, tai gaus vargšą vyrą, o jei batų - tai turtingą.
S. Daunys. "Pirtis kaimo kultūroje"
