Pazvelkime i fino -- ugru kalbos suyrmaisda is Aitiupijos lietuviu kalbos, tai issiskirstymo vieta pries 60 -- 40 tukst. metu. ( Pirmine butu Namakva lietuviu, tretine butu Kaukazo lietuviu, mes butume paskutiniai reliktiniai arba ketvirtieji -- Lietuvos lietuviai. ) Uralieciai, islike Uralo kalnuose per Tvana pries beveik 10 tukst. metu, netgi mutavo i tris rasinius tipus : sviesiaplaukius zydraakius finus, tarpinio tipo saamius, ir trecio tipo, pirminio, mantus/ vengrus- baskirus. Suomiskai plaukas yra hius', dar karva', vengrai islaike plauka kaip haj', zengiame toliau : karelu -- hivus', vepsu -- ibus', viatieciu -- ivuz', estu -- juus', dar karv', Erzia mordviu -- čer , jau aisku islenda lietuviu šerys', Mokša mordviu -- šiaiar , vel šerys' islindo, komi -- jursi', siaur. mansiu -- aat', ir Laplandijos saamiu -- vuokta'. Lyg ir neaiski ta hius/ haj/ kilme, bet liko dar vienas, tai lyviu plaukas ibūkst', duodantis isrisima -- uralieciai plauka vadino gyvūkšta' arba šerava', mums islikes kaip šerys'. Dar nedideli duosiu pavyzdeli : nuo veiksmazodzio trykšti', pirminio darakša-ti', yra atsirades musu riešutas', rykštė', latviu riekstinš', kaip ir reliktines Burushaski kalbos zodis daracht', reiskiantis medi. Duodu cia labai trumpus pavyzdelius, neissiplesdamas i desimtis tukstancius metu per zemynus, rases ir dabartines kalbas, ju kalbetoju genetinius rysius ir kalbinius rysius, itakotus issiskyrimo del laiko, atstumu ir genetiniu kataklizmu.