Plautams įrengti naudojamos
tvirtos, lygios lentos kiek suapvalintais kraštais. Specialistai pataria, kad
lentų plotis neturėtų daugiau nei keturis kartus viršyti jų storio – kitaip
lentos ims trūkinėti, suktis, linkti. Vis dėlto, plonesnių lentų pranašumas yra
tas, kad jos greičiau išdžiūsta. Tad įrengiant plautus pravartu apsvarstyti,
kas šioje pirtyje prausis ir kaip dažnai.
Keletas patarimų
Įrengiant plautus svarbu
nepamiršti ir pėrimosi vantomis. Vanotojui bus nepatogu perti vantomis, jei
plautai bus įrengti per aukštai. Vanojimas – nelengvas darbas sudėtingomis,
organizmui neįprastomis sąlygomis, o jei plautai yra labai aukštai, vanotojui
teks būti iškėlus rankas, ir nuovargis ateis kur kas greičiau.
Galvojant apie vanojimąsi
reiktų nepamiršti ir atstumo tarp plautų bei krosnies. Geriausia vietą
vanojimui numatyti netoli krosnies – taip pėrimo metu, norint padidinti karštį,
vanotojui bus patogu užpilti vandens ant akmenų neatsitraukiant nuo periamo
žmogaus.
Pirties garinėje
nenaudojamos vinys – vietoj jų rekomenduojama rinktis 10-12 mm skersmens
medinius kaiščius. Visos metalinės plautų konstrukcijos dalys (pavyzdžiui,
sutvirtinimai) turėtų būti paslėpti, apkalti medžiu. Plautų, kaip ir kitos
pirties garinės įrangos, dažyti ar lakuoti nereikia.
Plautų įrengimas pagal suomius
Kaip žinia, suomiai –
vieni geriausių pirtininkų pasaulyje. Nors šiuolaikinė sauna yra tapusi
„karščio kambario“ sinonimu su aukšta temperatūra ir sausu oru, tačiau tikra
senovinė sauna beveik nesiskyrė nuo mums įprastos garinės pirties.
Senovinėje saunoje gultas
būdavo platoka aikštelė, kurioje žmonės sėdėdavo susidėję ir kojas. Į šią
saunos dalį buvo patenkama medinėmis kopėtėlėmis. Išpopuliarėjus elektrinėms
krosnelėms, gultai tapo siauresni: vienas viršuje kaitinimuisi, o antrasis apačioje
tiems, kurie nemėgsta didelio karščio viršutiniame gulte. Senovinėje saunoje nebuvo
poreikio įrengti žemutinį gultą, kadangi joje nebuvo labai didelio karščio.
Šiluma būdavo reguliuojama pilant vandenį ant akmenų, o ne kaitinantis aukščiau
arba žemiau. Pagal nerašytą suomių taisyklę, žemiausiasis gultas turi būti
įtaisytas nežemiau negu krosnies akmenys, kad būtų užtikrinta pakankamai
šilumos kojoms.
Senovinėje saunoje geras
garas, vadinamas „löyly” būdavo išgaunamas tik esant ne per aukštai temperatūrai.
Tokiomis sąlygomis nėra reikalo saunoje sėdėti pasilenkus. Reikia sukelti kojas
ant gulto ir atsipalaiduoti, tam gultas turi būti ne siauresnis negu 80 cm.
Žemesnysis gultas, jei jis nenaudojamas sėdėjimui, o tik patekimui į viršutinį
gultą, gali būti ir 20-30 cm pločio.
