Pirmoji užduotis komandoms apšilti buvo malkų skaldymas. Komandos turėjo supjauti rąstą ir priskaldyti malkų.
I-osios rungties nugalėtoja tapo greičiausiai malkas supjovusi ir suskaldžiusi „Perlojos respublikos“ komanda. Šiam darbui perlojiečiams teprireikė 5 minučių.
Antrieji buvo „Belmonto“ krepšininkai. Sunkiausiai valdyti kirvį ir pjūklą sekėsi gydytojų komandai „Amerika pirtyje“ – turbūt būtų lengviau jiems darbuotis su skalpeliu...
Kiekvienos rungties nugalėtojus dosniai apdovanojo čempionato rėmėjai. Rungčių nugalėtojai gavo įvairių pirties reikmenų – kvapų pirčiai, masažinių rankšluosčių, pirties kepurių, vantų ir kt.
Mobilios pirties statymo rungtis buvo vertinama vadovaujantis dviem kriterijais: komandos turėjo ne tik pastatyti pirtį kuo greičiau, bet ir kuo karščiau ją iškūrenti.
Greičiausiai pirtį pastatė „Belmonto“ komanda, tačiau greičiau dar nereiškia, kad geriau: ją iškūrenus paaiškėjo, kad temperatūra joje žemiausia...
Antrieji pirtį surentė „Amerika pirtyje“, tačiau ši komanda laimėjo mobilios pirties statymo rungtį, nes sugebėjo ją iškūrenti iki 48˚C – tokioje temperatūroje jau galima ir šiek tiek apšilti.
Sunkiausiai statyti pirtį sekėsi svečių iš Latvijos komandai „Rubas pirtnieki“ – nors pirmą kartą jie pirtį pastatė gana greit, tačiau neįvykdė vienos iš sąlygų – nesugebėjo visi keturi komandos nariai į pastatytą pirtį sutilpti, nes ji buvo per maža... Griežti vertinimo komisijos nariai liepė pirtį perstatyti.
Originaliausia buvo „Perlojos respublikos“ pirtis, kurie nepasirinko tradicinio „vigvamo“ stiliaus, motyvuodami, kad jie lietuviai, o ne indėnai. Vis dėlto, pastatyti šį architektūros stebuklą užtruko netrumpai.
„Suvalkijos berniukai“ ne tik pastatė ir iškūreno pirtį, bet ir papuošė ją iškaba bei surengė pirties pristatymą – komandos kapitonas Alvydas Pečiulis parodė savo sugebėjimą žongliruoti vantomis.
Daugiausia ištvermės pareikalavo trečioji – išbuvimo rungtis, todėl ne veltui buvo vertinama ne 5 balų skalėje, kaip prieš tai buvusios rungtys, o 10 balų skalėje.
Organizatoriai kūrenti pirtį pradėjo dar prieš parą iki čempionato pradžios. Ir iš tikrųjų, nei vienas dalyvis negalėjo skųstis, kad buvo per šalta – temperatūra pirtyje siekė 120˚C. Vis dėlto, norint, kad visiems dalyviams būtų sudarytos vienodos sąlygos, teko pilant vandenį ant akmenų sumažinti temperatūrą iki 110˚C.
Taigi visos komandos rungtį pradėdavo esant 110˚C temperatūrai ir 25% drėgnumui. Laikas buvo pradedamas skaičiuoti pirmą kartą užpylus vandens ant akmenų, ir baigiamas vienam iš komandos narių palikus pirtį. Kas pusė minutės ant akmenų buvo užpilama po 0,5 litro vandens. Dėl to per maždaug 3 minutes drėgmė pirtyje pasiekdavo 28%, o temperatūra nukrisdavo iki 100˚C.
Ištvermingiausios pasirodė esančios „Perlojos respublikos“ ir „Belmonto“ komandos. Šios rungties nugalėtoja „Perlojos respublikos“ komanda pirtyje išbuvo 3 minutes ir 47 sekundes. „Belmontas“ nuo nugalėtojų atsiliko tik 7 sekundėmis.
„Suvalkijos berniukai“ visus stebino savo originalumu – jų glaudes puošė simpatiški drambliukai. Visų komandų nariai, ištrūkę iš karštos Klimkynės pirties, skubėjo į eketę ir voliojosi sniege.
Perlojiečių ištvermė paskutiniojoje rungtyje nulėmė ir galutinį I-ojo Lietuvos pirtininkų čempionato rezultatą: susumavus atsikirų rungčių rezultatus, paaiškėjo, kad dvi komandos – „Perlojos respublika“ ir „Belmontas“ surinko daugiausiai taškų – po 16. Todėl teisėjai, vadovaudamiesi čempionato taisyklėmis, nugalėtoja paskelbė komandą, kuri buvo ištvermingiausia lemiamoje išbuvimo rungtyje.
