anspeil ,iamud ,suiceP
Už kelių šimtų kilometrų į Vakarus nuo Londono įsikūręs Bath miestelis žymus savo karštąja versme, istorine praeitimi – romėnų užkariautojų palikimu, pagoniškos šventyklos griuvėsiais, o taip pat vienu iš geriausiai išsaugotų pasaulyje romėnų laikų pirčių kompleksu.
Nesiliaujanti karšto mineralinio vandens srovė, vadinama Šventuoju Šaltiniu (angl. Sacred Spring), besiveržianti iš žemės pačiame Bath centre visuomet buvo susižavėjimo objektas. Ji pakerėjo ir romėnus, kurie į šią vietovę atėjo prieš 2000 metų užkariaudami vis daugiau žemių.
Ilgainiui aplink Šaltinį išaugo miestelis, kuris ir dabar mena didžius romėnų karžygius. Per amžius keitėsi gyventojai, valdovai, tikėjimai, tačiau romėniška dvasia liko. Šiandien romėnų laikus menančiais šventyklos, pirčių komplekso griuvėsiais galima gėrėtis įkurtame muziejuje.
Romėnai atrastą Šaltinį aptvėrė 2 metrų aukščio siena, taip suformuodami rezervuarą, kuris atliko dvi funkcijas: iš jo vanduo patekdavo į Didįjį baseiną bei kitas patalpas, baseinėlius, taip pat rezervuare nusėsdavo versmės iškeltas smėlis, taip neužkimšdamas siaurų nutekėjimo vamzdžių.
Iš Šventojo Šaltinio per parą išsiveržia daugiau nei milijonas litrų vandens, kurio temperatūra siekia 46 laipsnius C. Į šį šaltinį romėnai mesdavo aukas. Atliekant tyrinėjimus rasta apie 12.000 romėniškų monetų, daugybė metalinių plokštelių, kuriose buvo išgraviruotos žinutės – norai, maldos.
Šalia Šaltinio taip pat buvo pastatyta romėnų šventykla gydomųjų galių turinčiai deivei Sulis Minervai. Ši šventykla buvo naudojama religiniais tikslais iki 4 amžiaus, kuomet sustiprėjus krikščionybei senieji pagoniški tikėjimai prarado savo pozicijas, o 391 m. imperatorius Teodosijus įsakė uždaryti pagoniškas šventyklas visoje Imperijoje. Neprižiūrima šventykla palaipsniui sugriuvo. Dabar jos vietoje stovi Bath abatija.
Romėnų pirčių kompleksas buvo akivaizdžiai per didelis palyginti su pačiu Bath miesteliu. Naudodamasis natūraliai trykštančiomis karštosiomis srovėmis šis kompleksas buvo skirtas ne tik vietinių gyventojų poreikiams tenkinti, bet ir keliaujantiems po Imperiją piligrimams.
Šis Bath pirčių kompleksas buvo neįprastas ne tik savo dydžiu, bet ir sunaudojamo karšto vandens kiekiais. Paprastai romėnai naudojo žymiai mažiau karšto vandens, kadangi jo prisišildyti buvo ganėtinai brangu. Todėl būdavo šildomi atskiri kambariai, o įkaitus atsivėsinama šalto vandens baseine. Geriausiu atveju galima buvo prabangiai mėgautis karšto vandens kubilu ar vonia kaldariume, tačiau tokio didelio karšto vandens baseino kaip Didysis baseinas Bath miestelyje nebūdavo.
Didysis baseinas šiame pirčių komplekse buvo kertinė pramoga. Į šį 1,6 m gylio baseiną mineralų kupinas vanduo patenka tiesiai iš Šventojo Šaltinio. Baseinas turi laiptelius išilgai kiekvienos kraštinės, jais patogu išlipti bet kurioje baseino vietoje. Ryškiai žalia baseino vandens spalva akims neįprasta, tačiau sukuria romantišką nuotaiką.
Romėnų pirtys buvo naudojamos apie 400 metų ir pergyveno įvairius pokyčius. Rytinėje pirčių komplekso dalyje buvo keletas šildomų kambarių ir vonių. Vakarinėje dalyje gerai išlikusi grindinio šildymo sistema bei apvalus vėsaus vandens baseinas. Sakoma, kad ir šiandien įmetus monetą į vandenį, išsipildys slapčiausi troškimai. Pažvelgus į įvairių pasaulio kraštų monetomis ir banknotais nuklotą baseino dugną, akivaizdu, kiek daug tuo tikinčiųjų.
Romėniška vandentiekio ir drenažo sistema, išlikusi iki šių dienų, patvirtina romėnų inžinierių išradingumą. Švino vamzdžiai buvo naudojami karštam vandeniui tekėti. Drenažo sistema sumontuota iki pat Avon upės, kuri yra maždaug už 400 metrų.
Rekomenduojame aplankyti:
