Saunų kraštu tituluojamoje Suomijoje kasmet vyksta pasaulį stebinančios pirties varžybos. Suomiai taip pat uoliai stengiasi išsaugoti senovinės pirties tradicijas ir palikimą. www.pirtyje.lt aplankė įspūdingą saunų muziejų.
Suomijoje, Muurame mietelyje 1983 m. įkurtas saunų muziejus yra vienintelis toks visoje Suomijoje, o gal net ir pasaulyje.
Saunų muziejaus tikslas – išsaugoti suomiškos saunos kultūrą, tradicijas, kaupti medžiagą tolimesniems tyrimams ir teikti ją visiems besidomintiems. Nors sauna puikiai žinoma visame pasaulyje, tačiau daugelis nustemba, kad autentiškoje saunoje garas – drėgnas, ir suomių senoliai tikrai nekaitindavo jos iki 100 laipsnių C.
Didžiausias dėmesys muziejuje sutelktas į senovines dūmines pirtis. Jau dabar pirčių kolekcija yra labai plati ir išsami, be to, kiekvienais metais vis papildoma.
Senovinių saunų ekspozicija atspindi techninę ir struktūrinę suomiškos dūminės saunos raidą, pradedant nuo urve įrengtos saunos iki pat XX a. statytų saunų. Eksponuojamos saunos taip pat atspindi įvairių Suomijos regionų skirtumus.
Seniausi eksponatai – tai saunos, statytos dar XIX a., o viena pirtelė – netgi XVIII a. Kadangi medinis saunos pastatas paprastai tarnauja apie 100 metų, dauguma eksponuojamų saunų statytos būtent XX a. pradžioje. Keletas saunų neatitinka jokios regioninės ar istorinės klasifikacijos, pavyzdžiui, karo metais kareivių fronto linijoje pastatyta sauna.
Jei saunos buvo patobulintos jų savininkų, pavyzdžiui, padidinant langus ar duris, ar pristatant kokį priestatą, tuomet patekdamos į saunų muziejų jos yra rekonstruojamos, kad išlaikytų kuo daugiau autentiškumo.
Muziejus nuolat plečiamas. Šalia suomiškų saunų planuojama eksponuoti ir rekonstruotą norvegišką durpinę pirtį, taip pat saunas iš Švedijos ir kitų kaimyninių šalių. Tolimesniuose muziejaus planuose numatyta išplėsti naujesnių laikų saunų, jau nebe dūminių, ekspoziciją. Taip pat būtų eksponuojamos metalinės krosnelės, elektriniai šildytuvai bei kita modernesnė saunų įranga.
Saunų kaimelyje kiekvienas gali pasisemti žinių apie saunas ir jų konstrukcinius ypatumus. Čia netgi įrengta nedidelė bibliotekėlė, kurioje surinkta literatūra apie saunas. Vasarą lankytojams apie saunas ir jų istoriją pasakoja kvalifikuoti gidai.
Dalis dūminių saunų muziejuje yra veikiančios ir gali būti išnuomotos pageidaujantiems pasikaitinti senoviniu būdu.
Saunų kaimelis tapo populiaria įvairių renginių vieta. Šalia įsikūrusi senovinė užeiga, kurioje galima paragauti tradicinių suomiškų patiekalų.
Pagal saunos kultūrą Suomija gali būti suskirstyta į tris dalis: vakarinę, rytinę ir šiaurinę. Vakarinėje dalyje sauna buvo daugiafunkcinis pastatas. Ji buvo statoma šalia kitų statinių ir buvo naudojama salyklo džiovinimui, mėsos rūkymui bei kitiems ūkio darbams. Maudymuisi sauna buvo naudojama tik kartą per savaitę žiemos metu, o vasarą – dukart per savaitę.
Rytinėje ir šiaurinėje Suomijos dalyse sauna dažniausiai buvo statoma šalia ežero ar kito vandens telkinio, šaltinio, arba šalia saunos buvo iškasamas specialus šulinys. Sauna šiuose kraštuose buvo naudojama daugiausia maudymuisi, vasarą buvo maudomasi beveik kiekvieną vakarą. Rytinėje Suomijos dalyje salyklas buvo džiovinamas bei mėsa rūkoma gyvenamajame name, o ne saunoje.
Skirtingų regionų pirtyse krosnys buvo statomos skirtingai, joms buvo naudojamos skirtingos medžiagos.
Suomijos šiaurėje, Laplandijoje gyvenantys tikrieji lapiai saunoms statyti nenaudojo rąstų. Jie maudėsi pastatuose, vadinamuose „gammi“, kuriuos statydavo iš didelių beržų šakų ir durpių, arba iš panašių medžiagų pastatytose trobelėse. Rąstinės pirtys Laplandijoje paplito suomių dėka. Laplandijoje saunos buvo statomos nedidelės, be prieangio ir pastogės.
Vakarinėje Suomijos dalyje saunų paplitimas nulėmė jų patobulinimus – buvo padidintas saunos aukštis ir dydis. Vidutinis sienos ilgis buvo apie 5 metrus, o kraigo aukštis siekė 4-5 metrus.
Žeminė sauna – pastatyta 1909 m. pagal senovinius brėžinius ir užrašus. Tais laikais tokios žeminės saunos buvo statomos kaimuose. Sienos po žeme buvo paremiamos mediniais stulpais – poliais. Žeminių saunų struktūra kito priklausomai nuo dirvos savybių konkrečioje vietovėje, taip pat nuo prieinamų medžiagų. Sienos buvo statomos iš akmenų, durpių. Stogus dažniausiai dengdavo panaudodami beržų žievę, kurią apdėdavo durpėmis. Garo kokybė tokiose pirtyse buvo labai gera, kadangi jose – tinkamas drėgmės balansas ir gera sienų ir stogo izoliacija.
Šis muziejaus eksponatas atvežtas iš Sodankyla, Laplandijos. Pastatyta apie 1880 m. Karo metu, 1944-1945 m. ši pirtis buvo naudojama vokiečių kareivių kaip vadavietė. Kai vokiečiams pasitraukus kaimo gyventojai grįžo namo, ši sauna buvo vienintelis pastatas, likęs kaime. Visi kiti kaimo pastatai buvo sudeginti. Nemažai laiko ši sauna buvo naudojama kaip gyvenamasis namas.
Saunos stogas dengtas kartimis, beržo žieve ir durpėmis. Langų nėra. Durys – su mediniais vyriais.
Po pirties krašte, iš kurio atvežta ši sauna, žmonės gerdavo raugintą pieną ir valgydavo džiovintą, sūdytą arba rūkytą žuvį ar mėsą. Ypatingomis progomis gerdavo naminį alų ir valgydavo bulves su riebiu padažu arba sriubą.
Ši sauna atvežta iš Niinivaara kaimelio centrinėje Suomijos dalyje. Statyta apie 1902 m. Šioje saunoje, be kitos paskirties, dar buvo džiovinami linai. Šioje saunoje paskutinį kartą gimdyta per II Pasaulinį karą.
Saunos plotas nemažas – 4,5 x 4,5 m, aukštis tik 1,8 m. Durys plačios, tačiau labai žemos. Didelė akmenų krosnis.
Miško / karinė sauna. Tokio tipo saunos buvo statomos II Pasaulinio karo metais fronto linijoje. Joms statyti buvo naudojama bet kokia kiek tinkamesnė mediena. Tarpams užkaišyti buvo naudojamos samanos. Ši sauna pastatyta nenaudojant kitų įrankių, tik kirvį ir peilį, nenaudojant nei vinių, nei lentų. Virš krosnies – kartis, ant kurios buvo kabinami rūbai, kad karštis išnaikintų utėles.
Ši sauna buvo naudojama Palojarvi kaimelyje, šiaurinėje Suomijos dalyje. Teigiama, kad ji pastatyta dar 1764 m. ir net kelis kartus perkelta iš vienos vietos į kitą, arčiau ežero. Krosnis išdėliota iš ypač plokščių akmenų.
Sauna atvežta iš pietinės Suomijos dalies, Mahonen gyvenvietės. Statyta apytiksliai XIX a. pabaigoje. Pastatą sudaro dvi patalpos: sauna ir „kota“ – patalpa, naudota vandeniui šildyti, kitaip – prieangis. Šia sauna buvo naudojamasi beveik kiekvieną dieną vasaros metu, o žiemą – vieną kartą per savaitę – šeštadieniais. Po pirties dažniausiai buvo valgoma nerauginta duona ir geriamas naminis alus. Turimomis žiniomis, paskutinis gimdymas šioje saunoje vyko 1904 m.
Daugiau informacijos apie Muurame saunų muziejų suomių kalba: čia
