Ar gerai išsimaudysite, priklausys nuo to, kaip krosnelė įkaitins akmenis, orą, sienas, kaip drėkins orą ir spinduliuos karštį.
Pati seniausia krosnis būdavo akmenų krūva, po kuria kūrendavosi ugnis. Pirmykštėje saunoje dūmtraukio nebūdavo, ir patalpa prisikaupdavo dūmų. Po pusdienio kūrenimo sauna būdavo išvėdinama, ir tada – kaitinamasi. Specialistai sako, kad odai tai – pati maloniausia sauna. Dabar dūminės saunos statomos geriausiuose vasaros kempinguose.
Patobulinta dūminė sauna turi dūmtraukį su anga. Akmenys (120 kilogramų) čia sukrauti krosnelės viduje ir nuo ugnies atskirti metalo plokšte. Iškūrenus krosnį, pro viršutinę angą vanduo užpilamas ant akmenų, suodžiai nuo jų su garais pakyla pro angą, ji užstumiama sklende – ir jau galima kaitintis. Šios krosnies privalumas – ji išlaiko šilumą net iki ryto. Bet ją kūrenti reikia kantrybės – tai trunka 3-4 valandas.
Populiariausios yra suomiškos krosnelės saunai, kurių galima nusipirkti ir Lietuvoje už 1000-1600 litų. Kad nedidelėje patalpoje per 15 minučių oras įkaistų iki 70 laipsnių, užtenka sukūrenti glėbį beržinių malkų. Dūmtraukyje sklendės nėra, ir tokią krosnelę galima kurstyti visą laiką.
Krosnelės statomos ant grindų, ant nedegios plokštės. Nuo medinių sienų jos turi būti atitvertos 7 milimetrų nedegia cemento ar kalcio silikato plokšte, paliekant 30 milimetrų oro tarpą. Specialistai pataria ant akmenų nestatyti atvirų indų vandeniui kaitinti, nes kylantis garas pažeidžia oro drėgmės pusiausvyrą.
Kaminas gali būti metalo vamzdis arba plytinis. Mažiausias jo skersmuo – 100 milimetrų. Jei reikalinga sklendė, ji įrengiama 1,6-1,8 metro aukštyje. Per kaminą, kertantį lubas, kylantys dūmai įkaista iki 350 laipsnių, todėl jis neturi liestis su medžiu.
Elektrinės krosnelės populiariausios miestų butuose. Jomis lengva naudotis, jos greitai įkaista, bet greitai ir atvėsta. Elektrinė krosnelė kabinama tiesiai ant sienos tokiame lygyje, kad ant viršutinio suolelio sėdinčiojo kojos būtų akmenų aukštyje. Ji pagaminta taip, kad papildomai apsaugoti sienos nereikia.
Elektrinei krosnelei kaistant atsiranda daug teigiamų jonų, dėl to būtų gerai patalpoje pastatyti oro jonizatorių, gaminantį neigiamus jonus. Tada oras būna daug malonesnis kvėpuoti. Ar galima pilti vandens ant elektrinės krosnelės? Taip, netgi būtina, jei nenorite iškepti sausame ore. Jei manote, kad sausa elektrinė sauna yra tikroji sauna – labai klystate.
Atkreipkite dėmesį, kad kaitinimosi spirales visiškai dengtų akmenys – vandenį pilkite ant akmenų, o ne ant spiralių.
Naudojami tik specialūs akmenys, kurių galima nusipirkti. Tinka akmenys iš upės dugno, ilgai skalauti vandens. Jų dydis – nuo 5 iki 15 cm. Didesni kraunami apačioje, mažesni – ant viršaus. Po 200-300 kaitinimo valandų akmenis reikėtų pakeisti. Kad garas būtų geras, viršutiniai turi iki 300-400 laipsnių.
Pilti vandenį ant akmenų yra šeimininko pareiga ir menas: reikia šliūkštelėti vienodai ant visų akmenų. Dalis pakilusių garų įsiskverbia tiesiai į kūną, dalis – nuo sienų nusėda ant odos. Krosnies akmenys per 15 minučių mažoje saunoje išgarina 1 litrą vandens. Pilamas tik karštas vanduo. Ar galima pilti alaus? Taip, bet tik du šaukštelius.
Saunoje oras per troškus, imate dusti, išdžiūva burna, o pasikaitinę jaučiatės lyg maišu trenkti? Viskas aišku – jūs pamiršote įrengti ventiliaciją, kuri daro kaitinimąsi malonų. Apačioje, prie krosnelės, turi būti įrengtas ventilis šaltam orui įeiti. Oras sušyla, pakyla ir išeina laukan pro priešingame kampe prie lubų įrengtą antrą ventilį. Kaitinantis oras turi pasikeisti 6-10 kartų.
Geriausias laikas prisirišti vantų yra Joninės ir savaitė po jų. Tai visada būdavo moterų darbas. Vantos ilgis – 40-50 centimetrų. Į ją vidinės beržų šakelės glaudžiamos taip, kad apatinės lapų pusės būtų išorėje, o išorinių šakelių viršutinės – atsuktos į išorę. Neriškite jų sintetiniu siūlu, geriau – lanksčia šakele.
Plakimasis vanta pagerina kraujo apytaką. Prieš plakdamiesi pamirkykite vantą šaltame vandenyje. Žiemai jų galite prisidžiovinti arba užšaldyti šaldymo kameroje. Džiovintą reikia išmirkyti šiltame vandenyje. Jei šlapią vantą papurtysite virš akmenų, po sauną pasklis malonus beržų kvapas.
Maudytis saunoje – maloniausias būdas leisti kūnui prakaituoti. Į ją einame jau švarūs, prieš tai apsiprausę. Po jos – jokio muilo! Saunoje įšylame, pilame vandens ant akmenų ir garinamės, einame atvėsti ir apsiprausti drungnu vandeniu, pailsime ir vėl kartojame viską iš pradžių. Vanta periamės kaitindamiesi antrą kartą.
Uždarius saunos duris pamirštami visi kasdieniniai rūpesčiai. Čia netriukšmaujama – tai susikaupimo, meditacijos vieta. Išsimaudę apsipilame vėsiu vandeniu, įsisupame į chalatą, pasėdime prie židinio, pasiklausome ramios muzikos. Jokio skubėjimo! Kūnas trokšta tik poilsio. Jei turite mažai laiko ir žvilgčiojate į laikrodį bijodami pavėluoti – geriau į sauną nevažiuoti. Jai reikia skirti mažiausiai tris valandas.
O kaip meilė? Tik, mielieji, ne ant viršutinio plauto! Suomiai juokiasi, kad visi jų vaikai pradėti penktadienio vakare po saunos.
