(Apie suomišką sauną iš Laimos Lavaste knygos „Linksma knyga apie suomius ir Suomiją“)
Dažnai lietuvis suomišką sauną įsivaizduoja šitaip: sausa, be garo pirtis, kurioje lyg mikrobangų krosnelėje spirga neištikimi vyrai su svetimomis žmonomis. Pati tikriausia suomiška sauna yra ir su garu, ir su vanta. Jos ypatumas tas, kad įkaitęs sausas oras drėkinamas ant įkaitusių akmenų pilant vandenį. Ir gera ventiliacija – viduje nuolat turi cirkuliuoti oras: šaltas patenka pro ventiliacijos angą apačioje, o įkaitęs išeina pro angą viršuje. Tik tada saunoje susidaro nevarginamas, sielai ir kūnui malonus mikroklimatas – o tuo garsėja suomiška sauna. 5,2 milijono suomių turi 1,5 milijono saunų.
Suomiai sako, kad jų sauna – sena kaip civilizacija. Žodį sauna, kuris neverčiamas į kitas kalbas, jie kildina iš žodžio savu („dūmas“), nes pirmoji sauna buvo žemėje išrastas dūmų pilnas urvas, kuriame būdavo įkaitinami akmenys. Viduramžiais saunos buvo populiarios ir Euro...
Ar gerai išsimaudysite, priklausys nuo to, kaip krosnelė įkaitins akmenis, orą, sienas, kaip drėkins orą ir spinduliuos karštį. Pati seniausia krosnis būdavo akmenų krūva, po kuria kūrendavosi ugnis. Pirmykštėje saunoje dūmtraukio nebūdavo, ir patalpa prisikaupdavo dūmų. Po pusd...
Nuo 1937 metų Helsinkyje veikia Suomijos saunų draugija. Jos pirmininkas gydytojas Lasse Viinikka sutiko duoti patarimų knygos skaitytojams. - Kokia temperatūra saunoje geriausia? - 80-100 laipsnių karščio – ne aukštesnė. - Kiek laiko galima kaitintis? - 5-15 minuči...