Įdomus paradoksas - kadaise suomiai, karelai ir lapiai pirtis vadino baltiškos kilmės žodžiu “pirtti”, o nūnai kiek prakutęs lietuvis giriasi sode ar vasarnamyje įsirengęs “suomišką sauną”. Tarpukario Lietuvoje pirtis buvo dviejuose iš trijų ūkių, tačiau dabar jų gerokai mažiau, o ir tos išlikusios kažkodėl dažnai “rusiškomis” vadinamos. Tarytum lietuviškos pirties nė nebūtų buvę.
Nežinoma, kada atsirado Lietuvoje pirmosios pirtys ar panašios paskirties patalpos. Tačiau iš rašytinių šaltinių nemažai sužinome apie pirtį lietuvių buityje viduramžiais. Pirmą kartą lietuvių pirtis paminėta Ipatijaus metraštyje, kuriame rašoma, kad Lietuvos kunigaikštis Tren...
Šiandien daugeliui pirtis tapo egzotiška pramoga. Seniau gi ji atliko daugybę reikšmingų funkcijų ir buvo turbūt pats svarbiausias statinys visame ūkyje. Naujakurys, prieš pasistatydamas būstą, susiręsdavo pirtį. Visų pirma, tai buvo švaros namai. Dar ir šiandien, nors kiekvienuos...
Turbūt didžiausias pirčių tankumas tebėra išlikęs Aukštaitijoje, o ypač ežeringose Dusetų apylinkėse. Senąją Sartų ežero apylinkių pirtį 1941 m. išsamiai aprašė kraštotyrininkas Antanas Mažiulis. Jūsų dėmesiui pateikiame kiek sutrumpintą jo straipsnį (Straipsnis pilnai i...