Iš kiekvieno kvadratinio metro baseino vandens paviršiaus normaliomis sąlygomis išgaruoja apie 150-250 g drėgmės per valandą. Nesiimant jokių priemonių, baseino patalpoje ima rasoti langai, drėgti sienos bei lubos, nukenčia patalpų vidaus apdaila, atsiranda pelėsis ir nemalonus kvapas. Tas ypač nemalonu, kai baseinas įrengtas gyvenamajame name. Tuomet drėgmė nuolat skverbiasi į atokiausius kampelius, ima skilinėti plytos, tinkas, pažeidžiamos kitos medžiagos, naudotos namo statybai, gelžbetoninės konstrukcijos ima rūdyti ir tampa nepatvarios.
Rekomenduojamas santykinis baseino patalpos drėgnumas turėti neviršyti 60 %, tačiau mažesnis negu 50 % drėgnumas gali kelti diskomforto jausmą besimaudantiems. Norintiems apsisaugoti nuo perteklinės drėgmės rekomenduojamos šios priemonės:
- plaukiojanti apsauginė baseino danga;
- buitinis kondicionierius;
- ventiliacijos sistema;
- drėgmės surinktuvai.
Vienareikšmiškai atsakyti, kuris iš šių įrengimų yra geriausias, turbūt neįmanoma. Viskas priklauso nuo baseino dydžio ir naudojimo dažnumo, skirtumo tarp vandens ir patalpos oro temperatūrų, tam tikros vietovės klimato sąlygų. Pilnai išvengti drėgmės nepavyks nė vienu iš šių būdų, tačiau pirmiausia reiktų užtikrinti, kad oro temperatūra būtų 1-2 laipsniais aukštesnė už vandens temperatūrą. Kuo didesnis skirtumas, tuo didesnis garavimo intensyvumas. Tačiau persistengti šioje vietoje irgi nepatartina, kad neatsirastų diskomforto jausmas.
Plaukiojanti danga. Pats paprasčiausias ir ekonomiškiausias būdas drėgmei patalpose mažinti – tai plaukiojanti polietileninė baseino danga. Ji sumažina vandens garavimą maždaug 1,5 karto, neleidžia vandeniui atvėsti ir apsaugo baseiną nuo užteršimo. Tačiau jei baseinas yra didesnis, kiekvienąkart jį uždengti plėvele ir vėl atidengti norint paplaukioti – bus nepatogu. Tokia apsauginė danga nepadeda ir tuo atveju, kai baseinas naudojamas itin dažnai. Taigi, šis apsaugos nuo baseino sudrėkimo būdas labiau tinka nedideliems ar rečiau naudojamiems baseinams, hidromasažinėms vonioms.
Kondicionierius. Kartais drėgmei patalpoje reguliuoti naudojami kondicionieriai, o tiksliau, jų funkcija sausinti orą. Tačiau naudojant kondicionierių, ne tik sumažinamas drėgmės lygis patalpoje, bet ir atšaldomas oras. Taip padidėja garavimo intensyvumas. Be to, buitinis kondicionierius negali veikti žiemos metu ir yra neskirtas naudoti ištisą parą. Jeigu baseino vandens priežiūrai naudojami chemikalai, kondicionierius ima rūdyti. Taigi, drėgmės šalinimas kondicionieriumi yra įmanomas, tačiau nelabai efektyvus būdas.
Ventiliacija. Praeito amžiaus viduryje drėgmės baseino patalpoje problemai spręsti būdavo įrengiama ventiliacija. Tokiu būdu pašildytas šviežias sausas oras paduodamas į baseino patalpą, o drėgnas oras išmetamas į lauką. Oras baseino patalpoje paprastai yra drėgnesnis, lyginant su išoriniu. Paduodamo į patalpas oro temperatūra reguliuojama automatiškai, o santykinis drėgnumas palaikomas nereguliuojamame, bet leidžiamame lygyje. Tai reiškia, kad baseino patalpoje oro slėgis turi būti maždaug 5 % žemesnis negu lauke. Tai pasiekiama didinant ištraukiamo oro kiekį palyginus su paduodamo oro kiekiu.
Specialistų teigimu, minėto metodo efektyvumui užtikrinti būtina į patalpas paduoti kokybišką šviežią orą, kurio tūris būtų apie 7 kartus didesnis nei pačių patalpų. Taigi norint žiemos metu sušildyti 700 m³ šviežio oro nedideliame 20 m² baseine, elektros energijos poreikis bus 12kW per valandą.
Ventiliacijos įrengimas taip pat turi trūkumų. Visų pirma, tai palyginti didelis elektros energijos suvartojimas šildant iš lauko paduodamą orą žiemos metu. Dėl palyginti nemažo ventiliacijos sistemos keliamo triukšmo ir didelių jos gabaritų, būtina atskira patalpa.
Ventiliacijos sistemos su sudėtinga automatika, šilumos rekuperacija tinkamos dideliems visuomeniniams baseinams su dideliais lankytojų srautais. Nedideliems baseinams siūlomi kur kas ekonomiškesni sprendimai.
Drėgmės surinktuvai. Šiuo metu optimalaus drėgnumo palaikymui privačiuose baseinuose naudojami drėgmės surinktuvai. Drėgnam orui patekus į tokį įrenginį, drėgmės perteklius kondensuojasi ir po to yra pašalinamas. Išleidžiamas oras pašildomas iki tam tikros nustatytos temperatūros ir vėl paduodamas į patalpas. Tokiu būdu drėgmės surinktuvas palaiko optimalų oro drėgnumą, apsaugo nuo drėgmės kondensavimosi patalopse, sumažina išlaidas oro šildymui.
Lyginant su anksčiau minėta ventiliavimo sistema, drėgmės surinktuvas yra kur kas ekonomiškesnis sprendimas eksploatacijos išlaidų požiūriu. Kaip minėta, 20 m² baseino patalpos drėgnumui sumažinti reikia sušildyti apie 700 m³ oro per valandą, tam per valandą sunaudojama apie 12 kW elektros energijos. Tokio paties dydžio baseinui specialistai rekomenduoja montuoti drėgmės surinktuvą, kurio pajėgumas būtų 1,8 l per valandą. Minėtas prietaisas per valandą vidutiniškai sunaudoja apie 1 kW elektros energijos.
Drėgmės surinktuvo įrengimas leidžia sumažinti ventiliacijos sistemos pajėgumą iki ribos, būtinos komfortiškai žmonių savijautai, mūsų nagrinėjamu atveju – iki 300 m³/val. Ventiliacijos sistema palaiko šviežio oro padavimą ir pašalina nemalonius kvapus, o drėgmės surinktuvas efektyviai sumažina drėgmę. Bendros elektros energijos sąnaudos sumažėja iki 6 kW/val.
Patys paprasčiausi baseinams skirti drėgmės surinktuvai turi tik oro sausinimo funkciją ir rekomenduojami tik mažiems baseinams su veikiančia ventiliacija. Šie drėgmės surinktuvai pasižymi šiuolaikišku dizainu ir mažu triukšmingumu.
Vidutinio dydžio baseinams specialistai rekomenduoja sudėtingesnius drėgmės surinktuvus, kurie vienu metu ir sausina orą, ir jį paduoda. Skirtingai nuo kondicionierių, drėgmės surinktuvai apsaugoti specialia antikorozine danga ir tarnauja pakankamai ilgai.
Straipsnyje aprašyti tik pagrindiniai kovos su drėgme baseine būdai, nereikia pamiršti, kad tik specialistai gali įvertinti visus konkretaus baseino ypatumus ir parekomenduoti optimalų sprendimą, kad poilsis baseine būtų malonus.
Parengta pagal „Banbas“ medžiagą
