Statant pirtį gali būti naudojama bet kokia mediena - smalinga ir nesmalinga. Nepatartina naudoti lengvai pūvančio medžio, pvz.: beržo. Visi medžiai kvėpuoja, o stipriai įkaitę pilnoje garų patalpoje skleidžia malonų aromatingą kvapą.
Pirčiai statyti naudojama mediena turi būti gerai išlaikyta ir ją būtina labai gerai išdžiovinti (maždaug iki 20 % drėgnumo), medienos storis turi būti ne mažesnis kaip 22 cm. Pirtis pastatyta iš šviežios medienos stipriai sėda ir ilgiau šyla.
Tarp statomos pirties rąstų esančius plyšius reikia užkamšyti natūraliomis pakulomis, be jokių impregnantų, kad neatsirastų blogų kvapų.
Viena iš labiausiai pirtims tinkančių – liepos mediena. Tai lengviausia lietuviška mediena, t.y. mažiausiai įkaistanti. Populiariausia Lietuvoje naudojama mediena pirtims statyti – pušis. Taip pat naudojama kedras, eglė, drebulė, juodalksnis. Iš užsienio atvežama abaši (auga Afrikos tropikų miškuose), raudonasis Kanados kedras.
