Visose pirtyse turi būti įrengta vienokia ar kitokia vėdinimo sistema. Vėdinti galima įvairiai – pro langus, pro languose įrengtas orlaides, specialiu kamino kanalu, per grindis. Vėdinimas turi labai didelę reikšmę pirties apsaugojimui nuo drėgmės. Garinės palubėje reikėtų padaryti 13x13 cm. ventiliacijos skylę. Galima ventiliacijai naudoti pačią krosnį.
Ventiliacija reikalinga ne tik tam, kad po maudynių būtų pašalinama drėgmė, bet ir kad besikaitinant pirtyje gerai cirkuliuotų oras.
Tam, kad geriau išsilaikytų šilumą, medinės pirties grindys klojamos ant molio sluoksnio, perdengto drėgmės nepraleidžiančia plėvele.Tokias grindis galima vėdinti paliekant ventiliacines angas po grindimis. Darant vandens nutekėjimo latakus po grindimis, būtina padaryti užsklandas, nes vasarą gali sklisti nemalonus kvapas, o žiemą per tuos latakus gali sklisti šaltis. Klausimą, kur turėtų būti įrengtos kanalizacinio vandens nuotekos, būtina suderinti su vietine sanitarijos tarnyba.
Kūryklos patalpoje turi būti įrengta ventiliacija. Ji palaikytų krosnies degimą ir ventiliuotų patalpą. Kadangi priešpirtis yra nedidelis, o kūryklos kambarėlis šalia, tai kūrenimo metu naudinga būtų atidaryti duris arba langą, kad būtų daugiau oro, tada ir krosnis kūrentųsi geriau.
Tam, kad šiluma patektų į visas pirties patalpas, perdengimuose virš durų paliekami 400-600 cm² tarpai su uždaromomis durelėmis. Tuomet šilto oro srautai tolygiai pasiskirstys visose patalpose. Pirties lubos turėtų būti pastorintos ir būtinai dengtos garus izoliuojančia medžiaga, neturinčia jokio kvapo. Būtina gerai apšildyti pirties pastogę, kad be reikalo nedingtų šiluma.
