soklaM
Pirčiai ir priepirčiui prikūrenti bei vandeniui prišildyti reikia geros krosnies. Siekiama, kad krosnis užimtų mažai ploto, būtų nebrangi, greit sušildytų patalpas ir vandenį, ekonomiškai naudotų kurą. Kad pirties krosnis gerai atliktų savo funkcijas, ji turi būti apgalvotai pagaminta ir sumontuota. Krosnis pirtyje turi būti pritaikyta prie pirties architektūros ir interjero, statybinių konstrukcijų ir medžiagų, numatomo naudoti kuro rūšies, pirties režimo (temperatūros ir drėgmės) ir kt.
Nuo to, ar krosnis tinkamai parinkta, pastatyta ir sumontuota, priklausys norimas karštis ir garo kiekis. Gera ir nedaug malkų reikalaujanti krosnis būna tada, kai ji uždara, su šildoma sienele ir dūmtraukiu. Uždara krosnis ilgiau laiko šilumą ir pirties oro neteršia dūmais bei smalkėmis. Geriausiai pirties krosniai statyti tinka degtos molio plytos.
Pirties dūmtraukis mūrijamas iš keraminių pilnavidurių plytų, naudojant molio ir smėlio skiedinį. Dalis virš stogo ir 3-4 plytų eilės po stogu tvirtinamos cemento skiediniu, molio skiedinio reikia dėti dėl elastingumo. Dūmtraukio dalis po stogu aptinkuojama molio ir smėlio skiediniu, pridėjus į jį cemento, po to dūmtraukis balinamas, kad geriau matytųsi įtrūkimai, jei jų atsirastų. Tarp mūrinio dūmtraukio ir medinių pirties konstrukcijų turi būti paliekamas 12-14 cm tarpas. Tarpas tarp dūmtraukio ir stogo dangos uždengiamas cinkuota skarda (apie 60 cm pločio).
Senoviškose pirtyse nebuvo patogaus įrengimo vandeniui šildyti. Jį šildydavo pakuroje (šalia malkų) pastatomuose puoduose. Taip pat vanduo buvo šildomas į statinę arba kubilą įleidžiant krosnyje įkaitintus akmenis. Taip vandenį šildyti būdavo nepatogu ir todėl jo daug neprišildydavo. Geriausia pirtyje pasistatyti tokį vandens šildymo įrenginį, kuris būtų nebrangus, neeikvotų atskirai malkų ir nereikalautų nuolatinės žmogaus priežiūros.
Ar tikslinga į mažą pirtelę statyti galingą krosnį, kad greičiau sušiltų? Krosnies galia turi tiksliai atitikti pirties apimtį. Pirties parametrais tiksliai apribojamas krosnies dydis. Naudoti mažesnio galingumo krosnį yra netikslinga nes ji nepajėgs tinkamai įkaitinti pirties. O naudojant didesnio galingumo krosnį, nei pati pirtis, yra nesaugu – išauga gaisro pavojus.
Gamintojai siūlo platų šiuolaikinių elektrinių ir malkomis kūrenamų krosnelių pasirinkimą. Elektrines krosneles renkasi patogumus mėgstantieji – jas galima užprogramuoti iš anksto, nustatyti pageidaujamą temperatūrą.
Labai svarbu yra apskaičiuoti, kokio galingumo krosnelės reiks, kad pirtis būtų pakankamai prišildyta. Krosnelės galingumas paprastai parenkamas pagal garinės tūrį. Gera garinės termoizoliacija leidžia efektyviau ir greičiau ją prišildyti, ilgiau išlaikyti šilumą, sunaudoti mažiau elektros energijos ar malkų.
Įrengiant malkomis kūrenamą krosnelę būtina izoliuoti medines pirties sienas – iš anksto išklijuoti atspariomis karščiui plytelėmis, taip pat izoliuoti betono ar metalo plokšte arba kita nedegia medžiaga.
Mėgstantiems drėgnas pirtis galima pasirinkti krosneles su garo generatoriais arba atvesti garą iš garo generatoriaus sumontuotoje gretimoje patalpoje. Prietaiso valdymo pultais garo kiekį galima
reguliuoti ir pasirūpinti, kad išėjus iš garinės ji būtų išdžiovinta. Kitu atveju, pirtį išdžiovinti po maudymosi galima palikus įjungtą krosnelę ir ventiliatorių.
Dabar yra tokių krosnių, kurios patalpą drėkina tuo pačiu principu kaip ir molinė rusiška krosnis. Tokios krosnies viduryje įmontuotas 100 kg akmenų konteineris. Jame reguliuojant akmenų temperatūrą nesikeičia, garinės pirties temperatūra, galima gauti tiek vėsų, tiek labai karštą garą bei per akimirką sukurti maksimalius drėgmės ir karščio svyravimus. Pačios pirties oro temperatūra reguliuojama atskirai.
