Paprasčiausia pirtis statoma iš dviejų patalpų – priepirčio ir pačios pirties. Priepirtyje nusirengiama, todėl čia turi būti užtektinai suolų atsisėsti ir vietos rūbams pasikabinti – dažniausiai jie kabinami ant kablių sienose. Priepirtis turi būti apšildomas, kad nusirengiant arba persirengiant nepersišaldytume. Priepirtis būna šiltas, kai pirties krosnis taip pastatoma, kad į jį išeitų krosnies šonas. Ir pati pakura gali būti daroma iš priepirčio pusės.
Pirties didumą galima nustatyti taip: vietos arba grindų ploto pirtyje vienam žmogui pirtyje reikia ne mažiau kaip vieno kvadratinio metro. Vadinasi, jei pirtyje turi iš karto tilpti 4 žmonės, pirties patalpa turi turėti 4 kv.m ploto. Be to, pirtyje taip pat turi tilpti ir krosnis, plautai bei statinės ar kubilai šiltam ir šaltam vandeniui. Visa tai gali užimti nuo 3 iki 4 kv.m. Taigi vienos šeimos pirties garinė turėtų būti 7-8 kv.m. Prie to dar reikia pridėti priepirčio užimamą plotą.
Planuojant didesnes pirtis, kuriose būtų 3 ar daugiau patalpų, būtina gerai apgalvoti, kokie bus besimaudančiųjų srautai – kad besikaitinantys, išsikaitinę ir besiilsintys žmonės netrukdytų vieni kitiems. Poilsio kambarys turi būti labiau skiriamas poilsiui ir atvėsinimui, o ne gausioms vaišėms.
Pirtis viduje turi būti ne žemesnė kaip 2-2,25 metro, nes žemesnėje patalpoje lubos kliudo pertis vantomis, o karšti garai per daug įkaitina žmonių galvas. Per daug aukštos pirties statyti taip pat nevertėtų, kadangi aukštą pirtį sunku prišildyti.
Nereiktų pamiršti, kad pagal statybines normas, Lietuvos paežerėse statomos pirtys negali būti didesnės negu 25 kv.m.
Specialistai pataria, kad pirties dydis ir projektas turėtų atspindėti individualius šeimininkų poreikius, todėl kalbėti apie geriausią pirties projektą neverta. Pigiausia pirtis visuomet bus keturių sienų. Papildomi kampai ar įmantresnė pastato forma pareikalaus papildomų išlaidų.
