Pirčiai statyti tinkamiausia vieta netoli vandens (upės, ežero, tvenkinio, šaltinio ar šulinio), kad nereikėtų jo nešti iš toli. Taip pat svarbu, kad būtų geras nuotakumas nešvariam vandeniui iš pirties išbėgti. Taigi neapsiriksite parinkę aukštesnę sodybos vietą pirčiai statyti. Tačiau panaudotas pirtyje vanduo neturi patekti į vandens šaltinius ir jų užteršti.
Senovinės dūminės kaimo pirtys dėl gaisro pavojaus buvo statomos už sodybų, pakluonėse. Kai pirtis statoma su dūmtraukiu, gaisro baimė yra perdėta. Vis dėlto pirties krosnį tenka karštai prikūrenti, todėl dėl blogos priežiūros kūrenimo metu gaisras joje gali kilti greičiau negu kitose kūrenamose patalpose. Todėl patartina pirtį statyti atokiau nuo kitų pastatų, paprastai nuo pirties iki kitų pastatų išlaikomas 12 m. atstumas.
Lietuvoje pirtis stengiamasi statyti rytinėje sodybos pusėje – t.y. pavėjui vyraujantiems vėjams. Taip pat nepatariama pirties statyti labai atviroje vietoje ar prie kelio – jei kitaip neleidžia aplinkybės, pasodinkite medžių, krūmų – taip sukursite jaukesnę ir intymesnę erdvę poilsiui. Juk norisi gryname ore atsivėsinti gerai išsikaitinus – šiltais vasaros vakarais pailsėti, atsipūsti, o žiemą – sniegu išsitrinti.
Pirtį galima įrengti pačioje viloje, sodo namelyje, gyvenamajame name. Specialistai pataria šilumos taupymo sumetimais pirtį įrengti šiaurinėje namo dalyje.
