Gydomasis purvas medicinoje naudojamas nuo senų laikų. Jau senovės egiptiečiai, romėnai, graikai gydymui naudojo purvą.
Žmogui sveikatos nuo seno suteikdavo saulė, vanduo ir žemė. Peloido, arba purvo, terapija - vienas svarbiausių sanatorinio ir fizioterapinio gydymo būdų. Graikiškai žodis pelos reiškia dumblą arba purvą. Šis gamtinis darinys turi daug biologiškai aktyvių medžiagų bei mikroorganizmų.
I mūsų eros šimtmetyje senovės Romos istorikas Plinijus Vyresnysis mini „žemes, išgydančias žaizdas“. Klaudijus Galenas, gyvenęs II m. e. amžiuje, aprašė „egiptietišką“ gydomojo purvo panaudojimo būdą. Italijoje gydymas purvu paplito XVI a., Prancūzijoje - XVII a., Vokietijoje - XVIII a., Rusijoje - XIX a.
Gydymo tikslams tinka tik specialios durpės, kurios yra ilgai trunkančio augalinių organizmų irimo (beveik nepatenkant deguoniui) produktas. Originalios metodikos dėka paruošto durpinio purvo sudėtis lemia jo plastines, šilumos imlumo, šilumos laidumo, absorbcines ir kitas savybes, dėl kurių durpinio purvo - mineralines vonias galima naudoti įvairių ligų antrinei profilaktikai, gydymui ir medicininei reabilitacijai.
Gydomųjų durpių veikimo mechanizmų paaiškinimui yra įvairių hipotezių. Šiuo metu manoma, kad purvo procedūros, veikdamos per odos mechaninius, šiluminius, cheminius, skausminius ir kitus receptorius, sukelia sudėtingas refleksines reakcijas. Pirmiausia pradeda veikti trofiniai (audinių mitybos) refleksai. Odoje atsipalaiduoja biologiškai aktyvios medžiagos, per kurias pradeda reaguoti visos organizmo sistemos.
Lietuvoje daugiausia vartojamas vietinis gydomasis purvas. Atlikti moksliniai tyrimai leidžia daryti išvadą, kad Druskininkų kurorto durpinis purvas yra vienas iš geriausių, Europos terapiniuose kurortuose naudojamų purvų. Atsivežama Negyvosios jūros dumblo. Gydomojo purvo poveikis priklauso nuo jo prisotinimo mineralais, rūgštingumo arba šarmingumo, tirštumo ir temperatūros. Gydomasis efektas pasiekiamas šiluminiu, mechaniniu, cheminiu, biologiniu poveikiu.
Gydomasis purvas skirstomas į keletą rūšių. Viena jų - gėluose vandenyse susidariusios nuosėdos, dumblas. Taip pat sulfidinis dumblas, susikaupęs jūrose bei druskinguose ežeruose. Kita rūšis - durpės, kurios susidaro iš ne visiškai suirusių pelkės augalų. Durpės turi daug organinių medžiagų, įvairių jonų ir mikroelementų.
Trečia rūšis - trykštantis iš ugnikalnio gelmių purvas, prisotintas dujų ir mineralų. Beje, peloido terapijai priklauso ir gydymas parafinu bei ozokeritu.
Klinikiniai ir eksperimentiniai tyrimai parodė, kad po purvo-mineralinio vandens vonių normalizuojasi įvairios patologiškai pakitusios organizmo funkcijos: gerėja audinių ir organų kraujotaka, jų aprūpinimas maisto medžiagomis ir deguonimi, sumažėja arba net išnyksta uždegiminiai procesai, skausmas, jautrumas, skatinama vidaus sekrecijos liaukų veikla ir medžiagų apykaitos procesai, stiprėja organizmo neurovegetacija bei imuninitetas, apsauginiai ir prisitaikymo mechanizmai.
Dėl purvo aplikacijų sukeltų organizme poslinkių, pasireiškia įvairių funkcijų susinormalizavimas, gerėja audinių ir organų kraujotaka, mityba, didėja deguonies įsisavinimas, aktyvėja vidaus sekrecijos liaukų veikla, ypač jeigu ji buvo nepakankama, gerėja įvairių uždegiminio proceso produktų pašalinimas. Dėl šių priežasčių pasireiškia skausmą mažinantis, priešuždegiminis, desensibilizuojantis efektai. Aktyvuojasi organizmo apsauginis ir prisitaikymo mechanizmai.
Purve esančios gydomosios medžiagos prasiskverbia pro odą. Jos sustiprina audinių medžiagų apykaitą. Išsiskiria daug kraujotaką ir nervų laidus stimuliuojančių medžiagų. Taip audinių patinimas sumažėja, susidaro geresnės sąlygos uždegimams gyti, sąnariai tampa judresni.
Gydomasis purvas stimuliuoja imuninę sistemą, gaivina ir ramina organizmą, mažina randus, naikina bakterijas, gerina kraujotaką bei pan. Ypač gerai jis veikia sąnarius. Pagerėja kremzlės būklė. Tai veikia geriau nei šiuo metu plačiai reklamuojami „kremzlę atnaujinantys“ vaistai.
Purvo procedūros stimuliuoja nervų sistemą, antinksčių bei kitų endokrininių liaukų veiklą. Žmogus įgyja daugiau atsparumo žalingiems aplinkos poveikiams. Purvas puikiai atgaivina odą. Ji išsivalo ir geriau dalyvauja medžiagų apykaitoje.
Atvykę tik keletui dienų purvo vonių poveikio sveikatai gal ir nepajus, tačiau psichologiškai po tokių procedūrų geriau pasijunta kiekvienas.
Yra skiriamos trys gydomojo purvo procedūros fazės. Pirmoji - refleksinė-išorinė fazė, kurios metu purvo energija paveikia odos receptorius, per kuriuos yra paveikiama centrinė nervų sistema. Kaip atsakas prasideda antroji fazė – neurocheminė, kuomet atsipalaiduoja biologiškai aktyvios medžiagos, kurios, cirkuliuodamos kraujyje, veikia stimuliuojančiai nervų sistemą. Trečioji fazė – atoveiksmio, trunka ilgiausiai (nuo 2 iki 24 valandų ir ilgiau).
Gydymo purvu procedūros trunka iki 30 min. Vėliau reikia nusiprausti ir pusvalandį pabūti šiltoje patalpoje, neskubėti į lauką. Rekomenduojamas kursas - 10-15 procedūrų kas antrą dieną. Peloido terapija gali būti efektyviai derinama su elektroterapija, kineziterapija, hidroterapija, masažais ir kt.
Lietuvoje atliekamos šios gydomojo purvo procedūros: purvo aplikacijos, purvo vonios, elektropurvas.
Gydomąjį purvą skiria ir dozuoja gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į kliento sveikatos būklę
Kokiais atvejais geriausiai tinka gydomasis purvas? Jis labai tinka raumenų, kaulų ir sąnarių ligoms gydyti bei traumų pasekmėms šalinti. Padeda sergant nervų sistemos ligomis: po galvos smegenų traumų, esant radikulitui bei kitiems nervų šaknelių ir kamienų pakenkimams, stuburo osteochondrozei.
Taip pat sėkmingai gydomos lėtinės kvėpavimo organų ligos: lėtiniai bronchitai ir plaučių uždegimai, bronchinė astma. Gydomasis purvas padeda įveikti ir virškinamojo trakto ligas: opaligę, kolitą, tulžies pūslės akmenligę ir kt. Naudojamas ginekologinėms ir urologinėms ligoms (išoriškai ir į natūralias ertmes), odos trofinėms opoms, randams, sąaugoms gydyti.
Dėl procedūrų būtina pasitarti su gydančiu gydytoju arba reabilitologu, nes esant piktybiniams augliams bei ūmiems ligų procesams gydytis purvu nerekomenduojama.
Purvo terapija veikia atpalaiduojančiai, raminančiai, detoksikuojančiai, nuskausminančiai, mažina uždegiminius procesus.
Baltasis gydomasis purvas (sapropelis) – tai organinės kilmės esamų ar buvusių gėlavandenių ežerų dumblas. Jo gydomosios savybės yra vertinamos dėl geresnių šiluminių rodiklių, nei gydomųjų durpių, taip pat jame daug organinių, biologiškai aktyvių medžiagų, mikroelementų (geležies, mangano, cinko, vario, chromo, kobalto ir kt.).
Procedūros metu jis veikia patį didžiausią žmogaus organą – odą, o tuo pačiu ir visus organizmo audinius bei organus. Odoje yra daugybė nervinių galūnėlių jautrių spaudimui, skausmui, temperatūrai. Procedūros metu, per odą gaunama informacija, nervinėmis skaidulomis patenka į galvos smegenis, apdirbama ir siunčiama vidaus organams. Gerėja kraujotaka, medžiagų apykaita, kūnas pradeda prakaituoti, šalinama susikaupusios jame kenksmingos medžiagos, šlakai, pakyla temperatūra. Baltasis purvas procedūros metu savo svoriu nežymiai slegia, tarp jo ir odos susidaro trintis, todėl gaunamas mikromasažo (mechaninis) efektas. Prilipęs prie odos, jis tarsi „prisiklijuoja“ negyvas ląsteles, bakterijas, kenksmingas medžiagas ir taip valo odą ir organizmą. Be to jis drėkina odą, saugo ją nuo išsausėjimo ir senėjimo.
Priklausomai nuo baltojo purvo temperatūros (terminis efektas), oda iš jo pasisavina biologiškai aktyvias, į vitaminus ir hormonus panašias, medžiagas, mikroelementus. Dėl to organizme lėtėja ar visai sustoja uždegiminiai procesai, aktyvinasi pagrindinių organizmo liaukų veikla ( skydliaukės, lytinių, hipofizio, antinksčių), stiprėja imunitetas.
Taigi, baltasis purvas veikia visą organizmą, sukeldamas jame sudėtingus procesus ir taip pagerina jo atsparumą, vyksta sveikimo procesai.
Pagrindiniai baltojo purvo gydomieji efektai: atstatomasis, imunitetą gerinantis, randų susidarymą slopinantis, priešbakterinis, raminantis, kraujo krešumą mažinantis, anticeliulitinis.
Kada rekomenduojamas baltasis purvas? Tai judamojo – atramos aparato pažeidimai ir susirgimai, liekamieji reiškiniai po galvos ir nugaros smegenų traumų, radikulitai, virškinamojo trakto susirgimai, odos ligos, ginekologiniai susirgimai, prostatitas, lėtinės kvėpavimo organų ligos ir kt.
Kada negalima naudoti šio gydymo? Sergant tuberkulioze, sunkia bronchine astma, kraujo ligomis, inkstų ligomis esant inkstų funkcijos nepakankamumui, esant padidintai skydliaukės funkcijai, piktybiniams augliams, ūmiems infekciniams susirgimams, ūmiems uždegiminiams procesams, širdies nepakankamumui II-III laipsnio, esant dideliam nutukimui, dažniems ir pasikartojantiems įvairios kilmės kraujavimams, nėštumui.
Kaip atliekama procedūra? Jūs nusirengiate ir gulatės ant procedūrinės kušetės. Slaugytoja ant Jūsų kūno užtepa įkaitinto iki 38-40°C 2-3 cm storio baltojo purvo sluoksnį ( išskyrus širdies ir kaklo priekinį ir šoninius paviršius). Įvynioja į klijuotę ir užkloja šilta antklode. Procedūros trukmė 15-20 min. Po procedūros prausiatės po dušu (be muilo), nudžiovinate (o, ne trinate) odą su rankšluosčiu. Rengiatės, ilsitės apie 30 min. Procedūros atliekamos kas antrą dieną. Rekomenduojama atlikti apie 8 procedūras.
PASTABA. Prieš nuspręsdami pasinaudoti šia procedūra, pasitarkite su Jus gydančiu gydytoju.
