Bičių pikis, arba propolis, yra sakinga, maloniai stipraus kvapo ir kartoko, aštraus skonio biologiškai aktyvus produktas. Jo spalva - nuo gelsvos iki tamsiai rudos. Kuo pikis senesnis, tuo spalva tamsesnė. Veiksmingas gydomąsias savybes propolis išsaugo net iki 10 metų. Bitės pikį renka nuo medžių (topolių, beržų ir kt.) lipnių pumpurų, ūglių ir naudoja jį avilio plyšiams klijuoti, medui akiuoti, gendantiems svetimkūniams, kurių negali pašalinti iš avilio, balzamuoti, mat pikis nepraleidžia oro ir drėgmės.
Dėl tų pačių konservuojančių savybių jis neleidžia gesti bičių produktams (pvz., bičių pieneliui), dygti į avilį suneštoms žiedadulkėms. Be to, bitės pikiu dezinfekuoja korių akutes ir taip apsisaugo nuo ligų, dar ir aromatizuoja avilį.
Viena bičių šeima per dieną į avilį atneša 1 g pikio, o per metus - iki 150-200 g. Specializuojantis bičių pikio gavyboje, galima surinkti ir daugiau.
Kambario temperatūroje kietas pikis, pašildytas iki 30-40 laipsnių C, tampa lipnus ir plastiškas, 80-104 laipsnių C temperatūroje - lydosi. Spirite bei eteryje jis tirpsta gerai, augalinės ir riebalinės kilmės riebaluose - iš dalies, o vandenyje - mažai. Geriau tirpsta pašildytuose tirpikliuose.
Pikio veikimo spektras yra gana platus: antimikrobinis (žudančiai veikia net 100 mikrobų), antivirusinis, antigrybinis, priešuždegiminis, vietinis antestezuojantis, antioksidacinis ir biostimuliuojantis.
Jau žiloje senovėje žmonės žinojo, kad pikis šalina blogą kvapą, mažina ar visai nuslopina skausmą bei tinimą (pabrinkimą), padeda žaizdoms gyti. Liaudies medicinoje daugiausia jį vartojo kaip išorinį vaistą.
Natūraliu bičių pikiu gydytos votys, karpos, nuospaudos, pikio sviestu - tuberkuliozė, degtinėje ištirpintu pikiu - nesveikos dantenos ir t.t. Bičių pikis naudotas ne tik liaudies medicinoje, bet ir kitiems tikslams. Egipte pikis su medumi naudotas mirusiesiems balzamuoti, pikio sakai - smuikų bei labai brangių baldų lakui gaminti. Kaimo žmonės žinojo, kad karvės pienas ir sviestas su pikio priedu ilgiau išsilaiko nesugesdamas.
Geriant pikio preparatus, nesunaikinama naudinga skrandžio bei žarnyno mikroflora. Beje, kaip ir kiti bičių produktai, pikis vartojamas ne tik susirgus, bet ir profilaktiškai, sveikatai stiprinti. Medicinos praktikoje bičių pikis taikomas plaučių tuberkuliozei gydyti, otolaringologijoje, gastroenterologijoje, oftalmologijoje, stomatologijoje, chirurgijoje, urologijoje, ginekologijoje ir proktologijoje. Pikiu sėkmingai gydomi nušalimai, nudegimai, spinduliavimo pakenkimai, virusinės infekcijos, širdies bei kraujagyslių ligos, prostata, trofinės žaizdos... Taigi bičių pikio panaudojimo medicinoje galimybės išties plačios.
Natūralaus bičių pikio inhaliacijomis efektyviai gydomos viršutinių kvėpavimo takų ligos.
Nuo slogos rekomenduojamas 20 proc. aliejinis pikio tirpalas (lašinamas į nosies landas). Sergant faringitu, juo tepama gerklė.
Pikis - senėjimo priešas. Įrodyta, kad senstama organizme vykstant kenksmingiems oksidacijos procesams, kuriuos gali sustabdyti antioksidantai. Antioksidacinį bičių pikio poveikį nulemia viena iš jo sudėtyje esančių nesočiųjų riebalinių rūgščių - oksideceninė rūgštis.
Tinkamai surinktas bei laikomas pikis yra biologiškai aktyvi medžiaga, stipriai veikianti augalus, mikroorganizmus, gyvūnų ir žmogaus organizmą, todėl būtina paisyti rekomenduojamų dozių. Nevalia namų sąlygomis ruošti bičių pikį kaip vidinį vaistą arba aerozolį. Lengvabūdiška savo nuožiūra paskirtą gydymo kursą pakeisti ar papildyti pikio preparatais, mat jie suderinami ne su visais medikamentais. Pasikliaukime gydytoju. Beje, skirdamas gydymą pikio preparatais ar kitais bičių produktais, kartu jis perspės, jog pirmiausia būtina įsitikinti, ar nesate jiems jautrus.
Kokybiško pikio galima įsigyti specializuotose bitininkystės produktų parduotuvėse. Turguje paprastai jis pardavinėjamas sulydytas į gabalus, todėl jau netekęs dalies gydomųjų savybių.
Daugiau apie propolio teigiamas savybes – interviu su bitininku J. Balžeku.
