Medus – ypatingas produktas, juo mūsų protėviai naudojosi gydydami įvairias ligas, taip pat šventinio maisto ir gėrimų ruošimui. Medus dažniausiai vartojamas kaip desertas arba gydomasis produktas. Retieji medaus junginiai, fermentai, vitaminai ir organinės rūgštys teigiamai veikia žmogaus nervus.
Medaus cheminė sudėtis bei biologinės ypatybės anaiptol nevienodos. Tai priklauso nuo augalų ir nuo metų laiko, kada medus surinktas. Paprastai bitės surenka medų iš daugelio augalų rūšių - tai vadinamasis poliflorinis medus, surinktas iš įvairių augalų žiedų. Taigi turime pievų, laukų, miško žiedų medų. Mišrus medus yra aromatingas, skanus, o jo biologinis poveikis labai įvairiapusis, nes toks medus turi labai daug medžiagų.
Rečiau pasitaiko monoflorinis (surinktas iš vienos rūšies augalų) medus. Lietuvoje žinomas kiaulpienių, dobilų, liepų, aviečių, grikių, rapsų, viržių, mažiau - kaštonų, obelų, saulėgrąžų ir kitų augalų monoflorinis medus.
Meduje esančios lakiosios medžiagos - fitoncidai pasižymi baktericidinėmis savybėmis, t.y. naikina kai kurias bakterijas ir grybelius. Nuo esančių meduje fitoncidų ir kai kurių fermentų priklauso medaus konservuojančios savybės. Tai jau buvo žinoma gilioje senovėje. Gydymo ir profilaktikos tikslams reikia vartoti kokybišką, šviežią arba gerai išlaikytą medų.
Natūralaus bičių medaus gydomosios savybės žinomos nuo senovės. Medus įsiskverbia į odą, reguliuoja vandens balansą, kas ypač svarbu vykstant odos senėjimo procesui.
Medus dažnai vartojamas gydomojoje kosmetikoje. Jis minkština sausą odą, apsaugo ją nuo pleiskanų, gerina veido odos mitybą, minkština rankų odą. Šiam tikslui naudojami medaus kremai ir medaus kaukės. Jos dedamos ant veido 20-čiai min., prieš tai nuplovus veidą ramunėlių vandeniu. Po to veidas nušluostomas vatos tamponu ir nuplaunamas šiltu minkštu vandeniu.
Rekomenduojami šie medaus kaukių receptai:
• pieno-medaus kaukė, susidedanti iš vieno valgomojo šaukšto skysto medaus ir vieno desertinio šaukšto pieno;
• kiaušinio trynio-medaus kaukė, susidedanti iš vieno arbatinio šaukštelio medaus ir glicerino, gerai sumaišyto su vieno kiaušinio tryniu. Veido ir rankų odai minkštinti labai naudingas medaus vanduo (į 0,5 stiklinės šilto virinto vandens įdėti vieną valgomą šaukštą medaus ir gerai išmaišyti).
Medumi išsitrinti rekomenduojama baigiantis pirties procedūrai, kai kūnas yra pakankamai įkaitęs, atsipalaidavęs ir švarus. Norint, kad tepamas medus iš karto nenutekėtų, patartina juo išsitepti vėsesnėje patalpoje, o vėliau grįžti į garinę ir dar šiek tiek pasikaitinti, kad medus įsigertų. Po to nusiprausiama drungnu dušu.
Medus pasižymi odą raminančiomis ir minkštinančiomis savybėmis. Kai pirtyje kūnas ištepamas medumi, žmogus geriau atsigaivina, būna sveikesnis. Tai nepigus malonumas, bet sveikata dar brangesnė. Rekomenduojama medumi išteptą kūną pamasažuoti – tai pagerina medžiagų apykaitą, atpalaiduoja raumenis, mažina stresą, padeda pašalinti suragėjusį odos sluoksnį.
Populiarus tampa medus ir grožio, spa centruose – čia siūloma įvairių procedūrų su medumi, pavyzdžiui, masažas su medumi. Masažuojant medumi sušildomi audiniai, sužadinama kraujotaka, mankštinami raumenys, medus išvalo odos poras ir gilesnius sluoksnius, pagerina audinių mitybą, paspartėja audinių aprūpinimas deguonimi ir šlakų pasišalinimas. Klientui prieš tokį masažą patariama pasikaitinti pirtyje.
Liaudiški būdai medaus kokybei patikrinti:
• Jeigu užlašinus jodo medus pamėlynuoja, vadinasi, įmaišyta miltų ar krakmolo.
• Jei į skystą medų įleistas šviežias vištos kiaušinis skęsta, tai šis medus gausiai skiestas vandeniu.
Tai, kas paprastai parduodama kaip šviežias gegužės medus, dažniausiai būna senas tirpintas medus, arba šviežias, bet surinktas ne iš pavasario gėlių, o iš specialiai paruošto cukraus sirupo. Žinoma, apie tokio medaus kokybę nė kalbos būti negali.
Ar toks jau naudingas medus su arbata? Kad arbata su medumi gerti sveika, neabejoja niekas. Bet karštoje arbatoje medus praranda savo gydomąsias savybes, nes esant 50 – 60ºC suyra fermentai ir vitaminai, todėl medaus dėti į arbatą jokiu būdu nereikia. Iš verdančiu vandeniu aplieto medaus lieka tik vanduo, cukrus ir gliukoze. O 40ºC temperatūroje medus išsaugo savo gydomąsias savybes.
Medus, ištirpdytas stiklinėje arbatos, blogai pasisavinamas, o jei jį laikysite ant liežuvio ir užsigersite arbata, pasisavinsite puikiai. Mat liežuvis labai gerai aprūpinamas krauju, jame daug kraujagyslių, ir medžiagos patenka tiesiai į kraują.
Medus gydo peršalimą – kai skauda gerklę arba sergame gripu, dažnai geriame arbatą su medumi. Ir medus mums iš tiesų padeda, tačiau neužmirškite: išgėrus arbatos su medumi mažiausiai pusvalandį negalima eiti į lauką. O jei iš karto eisime į gatvę arba būsime perpūsti skersvėjo, tai stipriai peršalsime.
