Pavasarį, kuomet medžiai dar be lapų, o saulutė vis drąsiau šypsosi – tikras pirtininkas nepraleis progos prisileisti sulos – medžių sulčių.
Sula – ne tik gėrimas, bet ir vaistas, padedantis iš organizmo pašalinti susidariusius akmenis, toksinus, šlakus, druskas. Sula gydo inkstų akmenligę, gerina sergančiųjų reumatu, tuberkulioze savijautą. Sula gerina medžiagų apykaitą organizme, stiprina žmogaus organizmą. Suloje yra nemažai svarbių mineralinių medžiagų – kalio, kalcio, geležies, vario.
Beržų ir klevų sula pradeda bėgti pavasarį, kai naktimis nebebūna didesnių šalnų, o dienomis šviečianti saulė kaitina plikas medžių šakeles. Medžių šaknys ima siurbti iš žemės drėgmę ir siunčia ją į šakeles, kad šios neišdžiūtų. Sula paprastai teka apie 2-3 savaites, per kurias iš suaugusio beržo galima prisileisti iki 10 kibirų sulos, nepadarant žalos medžiui.
Lietuvoje tinkama gerti klevų ir beržų sula, nes kitų medžių syvai turi kartoką skonį. Klevų sula yra ankstyvesnė, saldesnė, negu beržų, tačiau klevai sulos išleidžia mažiau. Klevų suloje yra apie 4 % ištirpusio cukraus. Po šaltos žiemos ir prieš tai buvusios sausos vasaros, sula būna saldesnė.
Leidžiant sulą būtina pasirūpinti, kad nebūtų padaryta žala medžiui. 4-5 cm gylio ir iki 1 cm pločio skylutę reikia gręžti kuo arčiau žemės šiaurinėje kamieno pusėje. Joje reikia įtaisyti specialų lataką sulai surinkti. Patariama pasirūpinti, kad į indą, skirtą sulai, negalėtų patekti jokie vabzdžiai (skruzdėlės – šiuo atveju pavojingiausios).
Baigus leisti sulą skylutę reiktų užtaisyti – užkišti mediniu kaiščiu, užtepti moliu ar specialiu tepalu, tokiu būdu apsaugant medį nuo ligų ar puvimo.
Šviežia sula išsilaiko labai trumpą laikotarpį, todėl norint ją išlaikyti ilgesnį laiką, būtina konservuoti. Senovėje itin populiari buvo rauginta sula. Užraugtą su grūdais ar kitais priedais sulą statinaitėse išlaikydavo iki 3-5 mėnesių, gaivindavosi ja per vasaros darbymetį.
Senovėje pagal sulos tekėjimą žmonės spręsdavo apie ateinančius metus. Jei sula veržiasi gausiai – vasara bus lietinga. Sula buvo naudojama ir plaukų, odos priežiūrai, moterys ja prausdavo veidą.
