Gira – vienas iš Lietuvos (baltų) nacionalinių gėrimų, taip pat laikoma rusų nacionaliniu gėrimu. Ji atsiradusi neatmenamais laikais Rytų Europoje ir čia ypač išplito nuo XVI amžiaus. Tai labai silpnas alkoholinis gėrimas, kuriame yra tik apie 0,7%–2,2% alkoholio. Giros gamybos pagrindas – rūgšties ir alkoholio fermentacija. Jos sudedamieji elementai yra kviečiai, rugiai, miežių miltai arba ruginės duonos, cukraus ir įvairių vaisių užpilas.
Be įprastos giros, raugiamos ir obuolių, aviečių, pieno, miško uogų, gėlių lapelių ir daugelis kitų girų. Liaudies medicinoje gira naudojama kaip gydomoji priemonė nuo peršalimo, karščiavimo, vandenligės, įvairių virškinamojo trakto sutrikimų. Joje gausu vitamino B.
Giros receptų lietuviai žinojo ypač daug. Yra surinkta per 100 originalių įvairiausių girų receptų, kurie siekia net XVI amžių. Tai įvairiausios uogų ir vaisių, žiedų ir pumpurų, sulų ir sulčių, gydomųjų augalų trauktinių ir nuovirų, javų ir salyklų, duonų, pyragų ir net meduolių. Gardžiausiomis laikomos paprasta kriaušelių gira, juodųjų serbentų pumpurų gira, raugintos klevų sulos gira, viržių medaus gira.
Giros gydomąsias savybės žinojo jau gilioje senovėje. Gira buvo malšinamas troškulys, ji naudota gydymo tikslais, net prieš mūšius su priešais girą gerdavo tam, kad būtų stipresni ir žvalesni. Stebuklingąsias giros ypatybes Lietuvos karių gydymui ir profilaktikai naudojo senovės žyniai.
Ilgus amžius lietuviams po pirties vienintelis gėrimas buvo tik gira, nes ji geriausiai atstatydavo skysčių disbalansą, numalšindavo troškulį, išvalydavo kepenis ir inkstus.
Teigiamą giros poveikį žinojo ir lietuvaitės – norėdamos, kad jų veido oda būtų glotnesnė, skaistesnė ir stangresnė (nebūtų raukšlių), girą ne tik gerdavo, bet ir ja prausdavosi, vonias darydavosi – pildavo girą į kubilą ir ten gerai pasimurkdydavo.
Duonos gira:
Duonos girai pagaminti reikės: 1 kg džiovintos duonos, 10 l vandens, 800 g cukraus, 40 g mielių, razinų, mėtų.
Paruošimas: duonos riekelės gruzdinamos, kol paruduoja, tuomet užpilamos verdančiu vandeniu ir paliekama 24 valandoms. Kitą dieną masė perkošiama, suberiamas cukrus bei su cukrumi sumaišytos mielės. Viskas išmaišoma ir paliekama rūgti šiltoje vietoje. Įrūgusi gira supilstoma į švarius butelius, į kiekvieną butelį įdedant po kelias razinas, ir laikoma šaltai.
