Vanduo sudaro žmogaus audinių pagrindą ir yra būtinas termoreguliacijos procesų dalyvis. Per parą organizmui reikia 2-2,5 litrų vandens. Sveikas žmogus vandens gali naudoti kiek tinkamas, tačiau sveikiausia gerti dažnai ir po truputį. Tai ypač patartina pirties lankytojams.
Jei čia vienu mauku išgersite litrą skysčio (arbatos, vandens, alaus ir t.t.), o taip dažnai daro pirties „asai“, per daug apkrausite širdį, kuri jau ir taip garinėje smarkiai plaka. O tukliems žmonėms, taip pat ir metantiems svorį, kai kurie specialistai pataria negerti nei pirtyje, nei po jos. Tuomet į kraują pateks vadinamasis endogeninis vanduo, kurio daug yra riebaliniuose audiniuose, ir svoris kris. Žinoma, teks truputį pakentėti, nugalėti „pirties karštį“.
Jei norite suliesėti ir geidžiate atstatyti išprakaituotą kiekį bei numalšinti troškulį, per visas pirties procedūras galite išgerti vandenį su mineralinėmis druskomis, kurios taip pat iš organizmo pašalinamos drauge su prakaitu, nedidelėmis porcijomis ir mažais gurkšneliais.
Šį patarimą vertėtų atsiminti, nes jeigu duosite sau valią malšindami troškulį pirtyje ar iš jos išėję, galite išgerti trigubai daugiau skysčių, nei reikia organizmui. Šitaip persisotinę, jausite nemalonų sunkumą skrandyje, padidės prakaitavimas, gali pabrinkti paakiai. Pridursime, kad pirties troškulys – tai ne organizme padidėjęs vandens poreikis, o apgaulingas noras, atsirandąs sudirgus burnos ertmės gleivinei. Tereikia 2-3 kartus išskalauti burną bei gerklę, ir nebetroškins.
Vieni pirtyje troškulį malšina šaltu vandeniu, kiti – karšta arbata. Kas geriau? Šį ginčą išsprendė Harvardo universiteto mokslininkai. Vienai grupei žmonių jie davė vandens su ledu, kitai – karštos arbatos. Nustatyta, kad išgėrus šalto vandens, temperatūra sumažėjo tik burnoje, o išgėrus arbatos, per 15 min. sumažėjo viso kūno temperatūra (1-2°C), kartu refleksiškai sumažėjo ir troškulys.
Taigi ne veltui nuo amžių manoma, kad arbata – geriausias gėrimas pirtyje. Arbata turi daug naudingų medžiagų, papildančių gydomąjį pirties efektą. Tai eteriniai aliejai, taninas, kofeinas, vitaminai C1, B1, B2 ir kiti. Tanine esantis vitaminas R stiprina kraujagyslių sieneles. Arbata gydo diatezę, inkstų uždegimus, kolitą, dizenteriją, aštrų reumatizmą, virusinį gripą. Arbatos lapelyje yra daugiau nei 100 įvairių junginių, ir visi jie naudingi.
Arbatą reikia gerti šviežią (užplikius palaukti 4-6 min.). Arbatoje visą laiką vyksta cheminiai procesai, ir jei ji būna užplikyta keletą valandų, ypač termose arba ant karštos krosnies, keičiasi ne tik skonis, bet suyra C ir B vitaminai, dingsta aromatas. Žodžiu, arbata jau nebe arbata. Šviežiai užplikyta arbata tonizuoja nervų ir širdies kraujagyslių sistemas. Ilgai pabuvusi arbata jau nebetonizuoja, o slopina organizmo veiklą, gali pabloginti savijautą, ypač sergantiems širdies, kraujagyslių ir nervų sistemos ligomis.
Jei atėjote į pirtį pasigydyti nuo peršalimo ir norite stipriai išprakaituoti, užplikykite citrinmedžio ar avietės žiedų arbatos. Bet ir šiuo atveju nepiktnaudžiaukite gėrimu – galite perkrauti širdies ir inkstų darbą. Naudinga į arbatą pridėti mėtos, stumbražolės, žemuogių ir serbentų lapų, taip pat medaus.
