Nuo seno pirtyse naudojami įvairūs malonūs ir gydomieji kvapai. Aromatai kelia nuotaiką, mažina susierzinimą, nuovargį. Kvėpavimo takais, pro išsiplėtusias odos poras, į organizmą patenkančios naudingos medžiagos gerai veikia centrinę nervų sistemą, kartu pagerėja vidaus organų, ypač širdies ir kraujagyslių, veikla.
Beveik visose senose kaimo pirtyse oras būna kvapnus, čia nebūtina naudotis parfumuotais aliejais. Ir nėra ko stebėtis: kaimo pirtys medinės, o medis, kaip žinome, „kvėpuoja“. Visuomeninėse pirtyse natūralus gaivus oras - retenybė. Taip yra ne dėl to, kad jose maudosi daug žmonių ir dažnai nesilaikoma higienos reikalavimų.
Jei maudėtės malkomis kūrenamoje pirtyje, turbūt pajutote malonią atmosferą. Ant sienų ir lubų nusėdantys suodžiai sugeria visus nemalonius kvapus, o medžio dūmuose yra fenolio, acto rūgšties ir formaldehidų - jie gaivina orą, daro malonų. Garinėje gali būti tik medžio, vantos, malkų dūmų ir specialūs žolių, aliejų aromatai. Rusijoje per amžius žmonės mėgo pertis kvapniuose duonos garuose - tereikia girą atskiesti vandeniu ir šliukštelėti ant akmenų.
Kad garas pirtyje būtų ne tik kvapnus, bet ir naudingas, rekomenduojama į maždaug 3 litrus karšto vandens įpilti aromatinių medžiagų: arbatinį šaukštelį medaus, propolio, 50 g. duonos giros. Persišaldžius tinka sausų, gerai pakepintų garstyčių arbatinis šaukštelis arba 7-10 mentolio lašų. Kvapas bus malonus, jei į akmenims laistyti skirtą vandenį įpilsite pusę arbatinio šaukštelio eukalipto, kedro ar kėnio aliejaus.
Garinėje nebus sudegusių aliejų ar kitų užpilų dvoko bei dūmų, jei iki raudonumo įkaitusius akmenis truputį atvėsinsite švariu karštu vandeniu. Užpylę vandens su aliejais ar žolių, gėlių, vaisių ir t.t. užpilais, akmenis tuoj pat dar perliekite ir švariu vandeniu.
Yra ir kitokių būdų. Galima įpilti kvapnaus aliejaus į indą plačiu kaklu ir pastatyti ant grindų arba keliose vietose aliejais ištepti sienas palei grindis. Aromatas pasklis po visą pirtį. Kvėpinti pirtį galima ir taip: pušies, eglės, eukalipto, alyvų ar kitų augalų šakeles įmerkite į nelabai karštą vandenį ir palaikykite 8-10 min. Išėmę padėkite ant viršutinio plauto, o vandeniu, kuriame mirko šakelės, apšlakstykite lubas ir sienas. Jau po kelių minučių pajusite truputėlį svaiginantį kvapą.
Daugelyje garstyčių rūšių yra medžiagų, be kurių žmogaus organizmas negali gyventi. Garstyčių garai labai naudingi esant drėgnam šaltam orui - tai apsisaugojimo nuo peršalimo priemonė. Urale tuo pačiu tikslu naudoja krienų lapus.
Jei pajutote, kad koks nors užpilas ar žolė jus erzina, arba išėjote iš pirties prastai nusiteikęs, nepailsėjęs, darykite kitokį garą. Nebandykite vienu kartu išmėginti visas aromatingąsias medžiagas ir būkite atsargūs jas derindami: pasekmės - nenuspėjamos. Jei vis dėlto nekantraujate ir per vieną pėrimąsi norite išbandyti keletą aromatų, prieš kiekvieną kitą aromatą patartina pailsėti, išvėdinti garinę ir tik tuomet ruošti kitokį garą. Taip galima išbandyti 3-4 skirtingus kvapus.