Įvairiais būdais bandoma moksliškai ištirti, kaip geriau naudotis garine, kada pertis vanta, kiek kartų eiti į garinę ir kiek laiko joje būti, kiek kartų per savaitę maudytis pirtyje ir t.t. Žmonės nuo seno tai bando savo kailiu, klysdami ir kažką atrasdami sukūrė įvairias metodikas.
Senieji pirties žinovai pataria: ant akmenų šliukštelėjus vandens, garą reikia paskleisti visur po lygiai – karščiui po garinę varinėti naudojant vantą. O tada jau darbuotis vanta, išplekšnoti visą kūną, tai šen, tai ten prispaudus palaikyti, po to vėl, pamosuoti, kol kūnas įkais. Po procedūros apsipilkite šaltu vandeniu – tik tada pajusite palengvėjimą ir tikrą palaimą... O tas, kas gerai išsipėrė, be baimės gali pulti į upę ar sniegą.
Taip mokė senovėje. Dabar žinome, kad vantos masažas pagerina ne tik odos, bet ir vidaus organų kraujo apytaką, didina prakaitavimą, iš organizmo pašalina nereikalingus šlakus, geriau ima kvėpuoti oda. Visa tai padeda medžiagų apykaitai. Vantos išskiria bakterijas naikinančius fitoncidus. Be to, eteriniai aliejai iš lapų ir šakelių patenka ant odos ir gerina joje medžiagų apykaitą, pakelia odos tonusą, didina gyvybingumą ir apsaugo nuo senėjimo. Oda po pėrimosi įgauna malonią spalvą. Tam, kad kūnas gerai įkaistų ir garai nenutvilkytų, reikia įgūdžių.
Pertis geriausia dviese – paeiliui vienas kitą (10-15 min. pailsėjus prausykloje ar rūbinėje). Kaip jau sakyta, periamasis turi gulėti (ant plauto, suolo), tada kūną vienodai veikia oro temperatūra. Net ir geriausiai įrengtoje garinėje periantis stovint, temperatūros skirtumas galvos ir kojų aukštyje bus maždaug 20°C. Tai kenkia bendrai termoreguliacijai, galva gali per daug įkaisti. Antra, gulint labiau atsipalaiduoja visos kūno dalys, raumenys, raiščiai, sąnariai. Be to, gulinčio žmogaus pulsas vidutiniškai 8-10 tvinksnių retesnis, vadinasi, širdies ir kraujagyslių sistemai tenka mažesnis krūvis. Tai ypač svarbu žinoti naujokams ar neseniai sirgusiems. Jei atsigulti nėra kur, perkitės sėdėdami, tik pasistenkite, kad kojos būtų tokiame pat aukštyje, kaip visas kūnas. Dažnai besiperiantieji vienas kitą tiesiog iškankina, o iš vantos lieka stagarai. Čia svarbiausia ne jėga, o išmanymas.
Pagal pageidaujamą karštį parinkę plautą, paguldykite periamąjį ant pilvo, būtinai kojomis į krosnį, o galva ten, kur daugiau oro; rankos turi būti ištiestos palei kūną. Perti pradedama glostinėjant vanta. Pirmiausia dviem vantomis lengvai perbraukite nuo pėdų iki galvos ir atgal – pirmiausia vantos prispaudžiamos prie pėdų, o po to iš lėto braukiama blauzdų raumenimis, šlaunimis, sėdmenimis, nugara iki kaklo. Atgal viena vanta braukiama vienu, kita – kitu šonu, dubeniu, šlaunimis ir blauzdų raumenimis iki pėdų. Taip glostoma 2-3 kartus. Po to vantas reikia kilstelėti į viršų, tartum pasigriebiant karštesnio oro, nuleisti ant juosmens ir ranka prispaudus palaikyti 2-3 sekundes. Tokie pat judesiai daromi menčių, kelio sąnarių srityje.
Visas pratimų kompleksas kartojamas 3-4 kartus. Vantos būtinai turi liesti kūną. Jei garinėje oro temperatūra per didelė ir odai per karšta, vantomis reikia braukyti lėtai, nekeliant į viršų. Jei oda „dega“, tą nemalonumą galima pašalinti ranka, o dar geriau vanta, pamirkius ją vėsiame vandenyje. Tokiu būdu vėsinant, glostymo procedūra nenutrūksta, raumenys ir sąnariai pakankamai įkaista.
Antras pėrimosi etapas – čaižymas. Čaižoma greitai ir nestipriai vantų galais apie 1 min. Iš pradžių lengvai padaigstoma nugara, po to – juosmuo, dubuo, blauzdų raumenys ir pėdos. Ši procedūra baigiama paglostymu, bet judesiai jau turi būti kur kas greitesni nei pirmiau. Šiai procedūrai taip pat skiriame 1 min.
Po to periamasis apsiverčia ant nugaros, ir visos procedūros kartojamos. Paskui vėl verčiasi ant pilvo – 2 min. glostoma ir čaižoma. Tada jau galima imtis svarbiausios procedūros – plakimo ir vantos kompresų. Vantą reikia kilstelėti į viršų (pagriebiant karščio) ir 2-3 kartus paplekšnoti nugaros raumenis, prispaudžiant vantą ranka, t.y. darant kompresą. Tokiu pat būdu plakamas juosmuo, sėdmenų raumenys, išorinė klubų dalis, blauzdos, pėdos.
Kelių duobučių paprastai neplakame, nes jų oda labai jautri. Tik kai reikia iškaitinti kelio sąnarį, didinti jo elastingumą ar atstatyti pažeistas funkcijas, prie jo prispaudžiama vanta, o koja spyruokliuojančiais judesiais atsargiai lenkiama, kol pėda pasiekiamas dubuo. Toks kompresas labai naudingas traumuotoms vietoms, skaudamiems raumenims (po didelių fizinių krūvių), sergant radikulitu, podagra ir pan.
Jeigu periatės antrą (trečią) kartą, procedūros kartojamos, bet pirmi du pratimai (glostymas ir čaižymas) turi būti trumpesni. Pėrimąsi vantomis baigiame išsitrynimu: viena ranka laikomas vantos kotas, o kitos rankos delnu, palengva spaudžiant lapuotą dalį, trinama nugara, juosmuo, dubens sritis ir t.t. Liemenį galima trinti įvairiomis kryptimis, o rankas ir kojas - išilgai. Jei po pėrimosi nesimasažuojate, tai masažuotis su vanta (plaktis ir trintis) reikia energingiau, ypač nugarą, juosmenį, krūtinę ir klubus, kelių ir pėdų sąnarius.
Prieš kiekvieną vanojimąsi garinėje būtina 15-30 min. Pailsėti. Vanta pertis rekomenduojama ne daugiau kaip 2-3 kartus (atsižvelgiant į sveikatą, amžių, savijautą ir t.t.). Reikia pridurti, kad tai nėra vienintelė pėrimosi metodika, tikriausiai atsiras ir savaip besiperiančiųjų. Tačiau visuomet naudinga praplėsti akiratį ir sužinoti kažką naujo.
