Prieš pradedant vanotis, vantas reikia paruošti. Jei vanta šviežia (ką tik surišta ar truputį padžiovinta), iš anksto šutinti nereikia. Iššutinta šviežia vanta ištęžta, tampa sunki, greitai įkaista, ir oda neištveria deginimo. Sausą vantą, laiku surištą ir laikytą normalioje temperatūroje bei drėgmėje, 15-20 min. reikia palaikyti šaltame, o tada 1-2 min. karštame vandenyje. Vanta visada bus pakankamai kvapni, minkšta, lapai nebyrės, ir jos gali užtekti 2-3 pirtims (žinoma, jeigu teisingai persitės ir tinkamai laikysite po pirties).
Po vantos šutinimo vanduo pasidaro tamsus, savo spalva primenantis žaliąją arbatą. Šiuo užpilu, atskiestu verdančiu vandeniu, laistomi akmenys ar sienos. Garinėje maloniai pakvimpa. Po visų pirties procedūrų tuo pačiu užpilu sveika išsitrinkti galvą (stiprina plaukų šaknis, naikina pleiskanas).
Ką daryti, jei nėra kada laikytis teisingos „technologijos“, bet vanta perdžiūvusi? Tokiu atveju vantą reikia suvilgyti karštu vandeniu ir 1-3 sekundes palaikyti virš karštų akmenų sukinėjant bei purtant (kad neužsidegtų). Vanduo lašės ir virs garais, puikiai iššutins net ir pačią sausiausią vantą. Šią procedūrą pakartokite 2-3 kartus per 1-2 min. Reikia atidžiai stebėti, kad ant akmenų nenubyrėtų lapai: jiems ėmus degti, teks kvėpuoti svilėsiais. Be to, būkite labai atsargūs – galite nusideginti rankas.
Blogai iššutinta vanta garinėje trintis nevertėtų. Pirma, aštriomis šakelėmis galima susižaloti odą – pirtyje ji tampa labai jautri. Antra, blogai iššutusios vantos šakelės lūžinėja, o lapai byra. Antrajam pėrimuisi tokia vanta taip pat nebetinka. Tai ypač būdinga ąžuolinėms vantoms, kurios neretai būna šiurkščios ir trapios, išskyrus tik jaunas šakeles.
