Paruošti ir gerai išlaikyti vantą – ne taip jau paprasta. Vanta turi būti tvirta, „smagi“, lapota. Tos savybės nuo daug ko priklauso: kada pjautos šakelės, kaip ruoštos prieš surišant, kur pjauta – tankmėje ar pamiškėj, o svarbiausia – kur vanta buvo laikoma.
Jei norite šią žiemą turėti gerų, gydomųjų savybių nepraradusių vantų, jas ruoškite tam tikru laiku ir tam tikroje vietoje – miško pakraštyje arba tankmėje. Tvirtesnės ir platesnės šakos auga arčiau žemės. Jas nupjovus, reikia ten pat palikti 1-2 dienom (neišrūšiuotas galima parsinešti namo ir 1-2 dienas palaikyti pavėsyje), tik nereikia duoti šakelėms susigulėti. Šakoms gerokai apvytus, rūšiuojama pagal ilgį ir rišama.
Vieni mėgsta pertis trumpomis, kokių 45 cm ilgio vantomis, kiti mano, kad 60 cm ir ilgesnė vanta yra patogesnė. Kad vanta ilgiau nesusidėvėtų, toje vietoje, kur surišama, rykštes reikia kruopščiai nuvalyti, nepaliekant šakelių ar lapų, suformuojant patogų kotą vantai laikyti.
Nereikia pamiršti ir vantos svorio. Sunkia vanta ne kiekvienas galės pertis, nes reikia vikrumo ir jėgos. Kai kurie apskritai riša per dideles vantas, nežinodami, kad tokiomis sunkiau pertis. Reikia siekti, kad vanta būtų patogi, lengvai valdoma.
Kai šakos apvysta (bet ne išdžiūva), reikia atrinkti jas pagal ilgį, lapų gausumą ir tvirtumą ir tuomet rišti minkštą, lanksčią vantą. Vantos kotas turi būti nei per storas, nei per plonas. Nuo storo koto greitai pavargs rankų pirštai ir negalėsite teisingai atlikti vanojimosi judesių.
Lygiai taip pat nepatogus gali būti ir per plonas kotelis - vis sukiosis delne, pritrins nuospaudą (nuo pūslių, nuospaudų, nusideginimo garais apsaugo pirštinės). Kai kas vantas riša viela. Tačiau periantis tokia vanta galima susižaloti, nusideginti įkaitusia viela, o prireikus sunku bus ir perrišti. Geriau rišti virvele. Senoliai vantas rišdavo liaunomis medžio šakelėmis.
Surištos vantos 1-3 dienom pakabinamos patalpoje, kurioje pastovi temperatūra ir gera ventiliacija. Dar geriau, jei yra galimybė, jas laikyti šieno ar šiaudų kaugėje. Kartu su apdžiūvusia žole į kauges kraunamos ir vantos: sluoksnis šieno ir sluoksnis vantų. Šitaip dedant, lapotosios vantų dalys turi būti plokščios, išskleistos lyg vėduoklė. Vantos dedamos kotais į kaugės išorę. Taip suguldytas, lengviau ištrauksite, o plokščia vanta – patogesnė ir malonesnė.
Vantos puikiai išsilaikys, jei 15-20 valandų palaikysite pavėsyje arba žalias įkišite į celofaninius maišelius ir užšaldysite šaldiklyje. Porą valandų prieš pirtį vantas iš šaldiklio ištraukite ir atitirpdykite kambario temperatūroje. Tokios vantos galite ir nešutinti.
Reikia pridurti, kad, jei nusprendėte vantų pasiruošti pats, nepamirškite, kad gamtos turtais reikia naudotis taupiai ir protingai. Miškas labai kenčia nuo žmogaus rankos. Kartais vantų „brakonieriai“ barbariškai nuniokoja visą beržų giraitę. Taigi ruošdami vantas laikykitės įstatymo ir miškų ūkio taisyklių bei rūpinkitės gamta.
