atnaV
Mes visi daugiau ar mažiau mėgstame maudytis pirtyse. Tai ypatingas ir nepakartojamas būdas atsipalaiduoti, nusikratyti nuovargio ar vieno kito kilogramo, „išvaryti“ ligą, galų gale – pabendrauti geroje draugijoje. Maudymasis pirtyje – tai ir mūsų tautos tradicija, kuri niekada neatstos civilizuotų dušų ar sūkurinių vonių.
Mes suprojektavome ir pastatėme pirtį "Statinaitė". Tai 2,4 m aukščio, 3,6 m pločio ir 6,0 m ilgio bačkos formos statinys. Pirtis susideda iš kaitinimo patalpos, priepirčio ir prieangio. Joje vienu metu laisvai gali kaitintis šeši suaugę žmonės. Ovalo forma pirties patalpoms suteikia daugiau erdvumo.
Pirčiai statyti naudotos natūralios medžiagos: pirties sienos padarytos iš sibirinio maumedžio, o nudažytos sėmenų aliejumi. Maumedžio mediena yra kieta, patvari ir gražios struktūros. Ji atspari puvimui. Pirties stogas dengtas drebulės skiedromis, kurios padengtos spalvota medžio impregnavimo priemone, saugančia medieną nuo puvimo, atmosferos veiksnių ir net nuo kenksmingo ultravioletinių spindulių poveikio.
Ši netradicinė pirties forma sudaro sąlygas geresniam oro cirkuliavimui ir tuo yra pranašesnė už kvadratinio skerspjūvio formą. Platūs suolai su tarpais tarp lentų beveik netrukdo oro cirkuliavimui patalpoje.
Pirties išorinio paviršiaus plotas ir tūris, kurį reikia prikaitinti, yra net 22 % mažesni, lyginant su tradicine pirtimi, todėl ją galima prikaitinti greičiau, tuo pačiu sutaupant energiją. Esant poreikiui pirtyje galima įrengti dušą ir vandentiekį. Pati krosnis gali būti elektrinė arba kūrenama malkomis su pakura lauke. Krosnis aptveriama apsaugine tvorele.
Pirties neišardžius ją galima perkelti į kitą vietą. Ši pirtis neturi pamatų, bet remiasi į žemės paviršių, todėl vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu ji atitinka laikinų statinių sąvoką.
Gal niekada nepagalvojome, kad statant pirtį yra svarbi jos orientacija pasaulio šalių atžvilgiu. Rekomenduojama pirtį nukreipti į vakarus, kad būtų galima grožėtis saulėlydžiu.
