salibuK
Kelo pirtis yra statoma iš specialios kelo medienos – tai yra iš natūraliai pasenusių medžių rąstų.
Kelo pirtyje paprastai įrengiama nemaža, kartais siekianti iki 40 kv.m. patalpa kaitinimuisi. Taip pat būtinas yra priepirtis, kuriame nusirengiama bei ilsimasi. Kelo pirtis dažniausiai statoma kaip atskiras namukas.
Tokioje pirtyje gultai išdėstomi dviem ar trim lygiais. Tradicinė kelo pirtis šildoma didele akmenine malkomis kūrenama krosnimi. Oro temperatūra pirtyje būna apie 55 - 85 laipsnių C, o kadangi ant krosnies akmenų paprastai būna pilstomas vanduo, oro drėgnumas siekia apie 20 - 45 %.
Kelo pirtyje naudojamasi vantomis. Tokia pirtis gerina ištvermingumą, judesių koordinaciją, taip pat yra puiki raminanti priemonė, atstatanti ir dvasinę pusiausvyrą.
Suomijoje kelo mediena yra naudojama ne tik pirtims, bet ir namams statyti. Ši mediena – tai nusenę negyvi, tačiau dar nenuvirtę medžiai, dažniausiai pušys. Kelo pušų paviršius arktinio klimato zonoje paprastai turi sidabrinį apnašą, tuo tarpu medžio šerdis būna raudona. Kuo toliau į Šiaurę, tuo tamsesnė medžio šerdis.
Suomijos šiaurėje medžiai auga iki 400 metų, o tam, kad senas medis taptų kelo prireikia dar kelių dešimtmečių. Šis procesas vyksta tik atšiauriomis klimato sąlygomis šiaurės kraštų miškuose. Mediena tampa sausa ir lengva. Šis procesas medienai suteikia formą, kuri nepakinta net medieną panaudojus statybai: pastatai iš kelo medienos nesėda ir nesideformuoja. Kelo mediena taip pat tiekiama iš Karelijos ir Archangelsko sričių Rusijoje.