Tarpukario Lietuvoje pirtis buvo dviejuose iš trijų ūkių, tačiau dabar jų daug mažiau, o ir tos išlikusios kažkodėl dažnai vadinamos „rusiškomis”. Tarytum lietuviškos pirties nė nebūtų buvę. Vis dėlto, lietuviška kaimo pirtis turėjo savų gilių tradicijų ir papročių.
Lietuvoje dar priešistoriniu laikotarpiu lietuvių ir suomių gentys, gyvenusios kaimynystėje, iš rąstų ir karčių statėsi į žemę įleistus gyvenamuosius namus su akmenų krosnimis, kurie kartu buvo ir pirtys. Yra pagrindo manyti, kad iš tokio pirmykščio būsto ilgainiui išsivystė dū...
Palyginus ankstesniųjų pirčių aprašymus ir dabartines kaimo pirtis, akivaizdu, kad per keletą šimtmečių jos nedaug pakito. Vis dėlto, šiandien pirtis daugeliui tapo pramoga. Tuo tarpu senovėje ji atliko daugybę reikšmingų funkcijų ir, ko gero, buvo pats svarbiausias statinys visame ...
Pirtis būdavo bendruomenės susitikimo vieta. Manyta, kad bendruomenės kūnas ir siela švarūs, kai švarūs visi jos nariai, todėl į pirtį kviesdavosi tuos, kurie savos neturėjo, pakeleivius ir elgetas. Pirtyse būdavo aptariami bendruomenės reikalai, senieji mokydavo jaunuosius. Pirtyje...
Pirtis paprastai kūrendavo žabais, malkomis, durpėmis. Dėl primityvių krosnių pirtyse dažnai kildavo gaisrai, todėl jas statydavo atokiau nuo kitų trobesių, arčiau vandens. Kaimuose pirtis paprastai būdavo kūrenama kas dvi savaites (šeštadieniais), susirgus, po talkų (kūlimo, rugiap...
Lietuviams būdingi kai kurie maudymosi papročiai ir tradicijos. Pirmi į pirtį maudytis eina vyrai, o po to moterys, nes manoma, kad karštesnėje pirtyje labiau tinka maudytis vyrams. Pačius pirmuosius į pirtį iš namų išruošdavo senelius. Pirtyje visuomet pirmenybė teikta vyresniems ir k...
Pirtyje žmonės atlikdavo šeimos švenčių apeigas. Paauglės mergaitės pirtyse apeigomis buvo įšventinamos į merginas, joms šeimoje iškepus pirmąją duoną. Tai buvo ženklas, kad mergina jau subrendus, gali tekėti, pas ją gali važiuoti piršliai. Šis paprotys greičiausiai siekia mat...
Kad pirtis žiloje senovėje buvo gyvenamasis būstas, rodo ir tai, jog ilgą laiką lietuvės ir latvės moterys gimdydavo pirtyse. Čia priėmėjai po ranka buvo šiltas vanduo, o gimdyvei buvo patogu slėptis nuo šeimoje buvusių vaikų ir apskritai nuo pašalinių akių. Ten buvo atliekamos ...
Pirtis būdavo ir visuomeniškai svarbi vieta. Joje buvo slepiamos knygos spaudos draudimo laikais, rekrūtai, per karą – maistas, grūdai. Čia susirinkęs senimas pasakodavo jaunimui prisiminimus iš baudžiavos laikų ir kt. Kai kurie gyventojai pirtyje rūkė mėsą, džiovino odas ir pan. ...