Hamame buvo naudojamos tam tikros specialios priemonės maudymuisi. Dar ne taip seniai kiekviena moteris, susiruošusi maudytis į pirtį, su savimi pasiimdavo apie 15-20 daiktų, tokių kaip:
- “pesh-te-mahl” – tai didelis dryžuotas arba languotas rankšluostis su kutais, kuriuo apsijuosiama einant į pirtį;
- “nalin” – pora medinių, kruopščiai išdrožinėtų, neretai ir brangiaisiais metalais inkrustuotų klumpių;
- “tas” – metalinis ornamentuotas dubuo vandeniui ant kūno pilti, pagamintas iš sidabro, vario, žalvario ar net paauksuotas;
- “keh-seh” – šiurkšti plaušinė, skirta ne tik prausti kūną, bet ir jį masažuoti;
- trys rankšluosčiai – vienas skirtas nusausinti plaukus, kitas – apgaubti pečius, o trečias – liemenį;
- “ayna” – veidrodėlis mediniais, sidabriniais ar žalvariniais rėmeliais;
- įvairios tradicinės, natūralios kosmetikos, kūno priežiūros priemonės ir kt.
Jaunoms moterims ši ruošimosi į pirtį ceremonija kartu būdavo puiki proga parodyti puošniai išsiuvinėtus rankšluosčius bei dramblio kaulu inkrustuotas šlepetes, jau neminint jaunų gražių kūnų. Tokiu būdu vyresnės moterys nužiūrėdavo žmonas savo sūnums. Tuo tarpu vyrai pirtyje aptardavo verslo bei politikos naujienas.
Šiais laikais pirtys Turkijoje jau nebėra tokios populiarios. Tačiau dauguma istorinės ir architektūrinės reikšmės hamamų išliko, ir juos aplankyti labai rekomenduojama. Sakoma, kad tik aplankius turkišką hamamą pilnai susipažįstama su Turkijos kultūra.
