Tik įėjus į turkišką pirtį patenkama į patalpą, vadinamą “camekan” – kvadrato formos kiemą su fontanu, kurį supa mažos persirengimo kabinos. Toliau einama į mažą patalpą atvėsimui “sogukluk”, o iš jos – į “hararet” – karštą marmurinę garinę. Marmurinė pakyla žymi garinės centrą. Aplinkui įtaisyti marmuriniai suolai, ant kurių sėdima prieš prasidedant pagrindinei procedūrai – kūnas turi įkaisti, kad oda suminkštėtų ir atsivertų poros.
Kai kūnas paruoštas, besimaudantysis gulasi ant marmurinės pakylos. Pirtininkas apipila lankytoją šiltu vandeniu ir pradeda prausimo procedūrą, vadinamą “kese”: šveičia visą kūną didele iš šiurkščios vilnos numegzta kumštine pirštine nuo galvos iki pirštų galiukų. Po tokio prausimo kūnas lieka švarus ir “lengvas”. Tačiau tai tik „apšilimas”: kuomet lankytojas atsipalaiduoja ir jo sąnariai „suminkštėja”, metas kitam etapui – putų masažui. Visas kūnas padengiamas muilo putomis ir pradedamas masažas.
Masažui tukiškoje pirtyje teikiama ypatinga reikšmė. Naujokui tai visuomet tikra kankynė, nes masažistas ne tik lanksto kojas per visus sąnarius, bet galiausiai užšoka ant masažuojamojo menčių ir keliais nušliaužia per visą masažuojamojo nugarą.
Pradžioje aplamdytas ir įsitempęs lankytojas galvoja tik viena: dabar tai tikrai sulaužys man šonkaulius arba išsukinės sąnarius. Tačiau pamažu jis nurimsta ir atsipalaiduoja, o tuo tarpu masažistas iki skausmo spaudinėja sąnarius ir maigo raumenis, vis apipildamas kūną karštu muiluotu vandeniu. Baigęs procedūrą, padeda atsistoti ir nueiti prie čiužinio – lankytojas turi išsimiegoti kiek tik nori. O atsibudęs išgeria stiprios arbatos ar kavos ir suvalgo šerbetą.
Daugiau apie turkiškos pirties procedūras rasite šiuose www.pirtyje.lt puslapiuose:
Įspūdžiai iš viso pasaulio // Lietuva // "Jovarėlio turkiška pirtis Vilniuje"
