Turkijos bendrosios pirtys – didžiuliai akmeniniai pastatai aukštais kupolais, pro kuriuos patenka šviesa ir grynas oras; pastatai išpuošti marmuro kolonomis, veikia daugybė fontanų. Lankytojai čia gauna specialų apavą, kadangi basomis ant įkaitusių marmuro grindų vargu ar ištvertų.
Turkiška pirtis formavosi kelių tautų tradicijų pagrindu: Turkijos, Romos ir Bizantijos gyventojų. Daugiausia pirčių pastatyta Osmanų Imperijos laikais. Turkiškos pirties formavimuisi daug įtakos turėjo musulmoniškoji švaros samprata. Laikui bėgant turkiška pirtis tapo institucija su ...
Tik įėjus į turkišką pirtį patenkama į patalpą, vadinamą “camekan” – kvadrato formos kiemą su fontanu, kurį supa mažos persirengimo kabinos. Toliau einama į mažą patalpą atvėsimui “sogukluk”, o iš jos – į “hararet” – karštą marmurinę garinę. Marmurinė pakyla...
Hamame buvo naudojamos tam tikros specialios priemonės maudymuisi. Dar ne taip seniai kiekviena moteris, susiruošusi maudytis į pirtį, su savimi pasiimdavo apie 15-20 daiktų, tokių kaip: - “pesh-te-mahl” – tai didelis dryžuotas arba languotas rankšluostis su kutais, kuriuo apsijuosi...
Stambule turkišką pirtį galima rasti didesniuose viešbučiuose, tačiau yra išlikusių ir autentiškų hamamų: Cagaloglu Hamami. Šią pirtį statė Sultonas Mahmudas I 1741 m., ji užima 2834 kvadratinių metrų plotą. Tai viena iš išlikusių autentiškų pirčių Stambule. Pas...