Senosios Rusios ir viduramžių Rusijos pirtys turi savo ypatumų. Jau IX a. metraščiuose minima, kad pirtys paplitusios visoje šalyje ir kad rusai, išsipėrę pirtyje, labai mėgsta pasivolioti sniege ar įšokti į eketę.
Garo pirtys Rusijoje atsirado žmonėms ėmus suvokti higienos svarbą, anksčiau už liaudies mediciną. Tokios liaudies higienos priemonės, kaip apsiplovimas šaltiniuose, karštos vonios ir pirtys, buvo naudojamos ne tik kūno švarai palaikyti, bet ir sveikatai stiprinti, grūdintis, jaunystei ir grožiui išsaugoti. Net naujagimius pratindavo prie pirties ir beržinės vantos, prieš tai vaiko odą storai ištepę mielėmis ir suvystę į palą.
Visos Rusijos kaimuose ir miestuose ant upių, ežerų ir mažų upelių krantų būdavo statomos garinės pirtys. Rusiška pirtis – tai medinė troba, kurioje yra dvi patalpos: persirengimo kambarys ir pėrimosi patalpa. Pagrindinis pirties elementas – akmenų krosnis.
Rusiška pirtis gali būti dviejų tipų: kūrenama „juodai“ ir „baltai”. Kūrenimas „juodai“ arba, kitaip sakant, dūminė pirtis, yra senovinis metodas, tačiau išlikęs iki mūsų dienų kai kuriose Rusijos šiaurės srityse. Šioje pirtyje nėra kamino, o dūmai iš jos išsisklaido per langą – pirtis vėdinama jau gerokai iškūrenta. Po to įkaitusios pirties sienos apipilamos vandeniu, kad susidarytų garai. Ši pirtis išsiskiria savo dūmų, garų ir medžio kvapu.
„Baltai“ kūrenama pirtis paplitusi visoje Rusijoje. Joje dūmai išeina pro kaminą, todėl oras pirtyje neteršiamas, nereikia pirties vėdinti. Tai higieniška ir šiuolaikiška pirtis.
Istorikai ir etnografai teigia, kad pertis krosnyje - senas rusų kaimo paprotys, išlikęs beveik iki XX a. Ši pirčių rūšis buvo naudojama tose srityse, kur neaugo miškai ir nebuvo galimybių statyti medines pirkeles.
Iš duonkepės krosnies buvo išimami pelenai, paklojamos medinių lentų grindys, viduje padedamas kibirėlis su vandeniu ir vanta. Šiam tikslui krosnis būdavo kūrenama šiaudais, kurių suodžiai netepa. Norintys išsimaudyti pirtyje sulįsdavo į krosnies vidų ir šlakstydavo vandeniu krosnies sieneles, kad susidarytų garai.
