sartemomreT
Suomių protėviai sauna naudojosi ne tik prausimuisi. Ji buvo naudojama linams džiovinti, salyklui ruošti, mėsai rūkyti ir kitiems žemės ir namų ūkio darbams.
Suomių tautosaka byloja, kad sauna visuomet buvusi svarbi šios tautos gyvenime. Saunoje gimdavo vaikai, o gimdyvės ten likdavo dar bent savaitei. Prieš eidama prie altoriaus, joje išsimaudydavo nuotaka, senius nešdavo į sauną numirti. Sauną gaubia ir daugybė prietarų: joje šlovindavo protėvių vėles, išvarydavo piktąsias dvasias. Sauna buvo geriausia priemonė apsiginti nuo ligų.
Senovėje sauna buvo tarsi neturtingųjų ligoninė, kur savamoksliai liaudies gydytojai imdavosi savo veiklos, darydavo masažą, nuleisdavo kraują. Burtininkės ir kerėtojos pasinaudodavo paslaptinga saunos aplinka ir prieblanda, kad padarytų didesnį įspūdį. Saunose buvo atliekami kerėjimai meilės problemoms išspręsti ir burtai, daugiausia susiję su ligų gydymu. Per Sekmines ir Vidurvasario šventę jaunos merginos atlikdavo specialius ritualus saunoje, norėdamos greičiau ištekėti, naudodavo įvairias žoleles.
Saunoje taip pat būdavo šarvojami mirusieji. Todėl sauna vadinama žmogaus gyvenimo dalimi, nuo pat gimimo iki mirties.
Sena suomių patarlė sako: „Jei nuotaika bloga, ir nepadeda net sauna – kitų priemonių nebėra”. Kita žinoma suomių patarlė: „Jei sauna, degtinė ir derva nepadės, liga iš tiesų mirtina”. Ir šiais laikais sauna suomiams yra neatskiriama būsto dalis, tai poilsio ir apmąstymų vieta, protinių bei fizinių jėgų atstatymo būdas, nervų nuraminimo priemonė.