atnaV
Žodis „sauna” buvo naudojamas ne tik suomių tautos, bet ir estų, lapių ir kt. Rytų Karelijoje sauna buvo vadinama „kyly”, šis žodis kilęs iš suomiško „kylpea”, reiškiančio maudymąsi. Kai kuriose vakarinėse Suomijos teritorijose buvo naudojamas žodis „pirtti”, t.y. namelis, trobelė, tai rodo ne tik tai, kad sauna buvo naudojama kaip gyvenamosios patalpos, bet ir tam tikras sąsajas su lietuvišku pirties pavadinimu.
Neabejojama, kad pirmieji namai ir saunos buvo statomi iškasus duobę – t.y. žeminės. Samių kalba žodis „saun” reiškė duobę, iškastą žemėje ar sniege.
Pirmosios rašytinės žinios apie suomiško tipo pirtis siekia 912 m., tai – keliautojo Sheik Ibn Dasta Mordovijos pirties aprašymas. Aprašytoji pirtis stovėjo dabartinės Maskvos teritorijoje. Tai buvo trobelė su smailėjančiu stogu, pastatyta iškastoje duobėje ir apdengta velėna. Apačioje buvo krosnis iš suneštų akmenų.
Dūminės saunos ant žemės paviršiaus buvo renčiamos iš rąstų. Pradžioje rąstinės pirtys, kaip ir kiti pastatai buvo labai žemos ir neturėjo nei pastogės, nei langų. Seniausias rašytinis šaltinis apie rąstinę pirtį – tai Kijevo vienuolyno vienuolio Nestoro 1110 m. kronika, kurioje pasakojama apie pirtis ir maudymosi papročius teritorijoje tarp dviejų ežerų – Ladogos ir Ilmajarvi.
Oras rąstinėje pirtyje buvo šiek tiek sausesnis negu žeminėje, kadangi oras galėjo cirkuliuoti pro sienas.