8-9 dešimtmetyje ėmė populiarėti elektriniai šildytuvai – produktas miesto gyventojams. Jie buvo pigūs, lengvai naudojami ir, svarbiausia, sudarė galimybę įrengti sauną beveik bet kur. Iki 8 dešimtmečio saunos už Suomijos ribų buvo retas reiškinys. Tačiau elektros panaudojimas šildymui sudarė sąlygas statyti saunas miestuose bei tose vietose, kur atviros liepsnos krosnys buvo griežtai uždraustos. Saunas imta įrenginėti net butuose. Šiuolaikinės saunos šildomos elektra, jose įrengti distanciniai temperatūros reguliatoriai ir kiti patobulinimai.
Akmenų kiekis krosnelėje buvo sumažintas iki 15-20 kg mažesniuose šildytuvuose ir 60-120 kg didesniuose. „Löyly” tapo sausesnis. Tačiau tai vis dar buvo suomiška sauna, nors ir praradusi daugelį autentiškų bruožų.
Vis dėlto, kaimo vietovėse didžioji dalis saunų iki šiol statoma senoviškai – tokios tradicinės malkomis kūrenamos saunos suomių mėgstamos labiau nei moderniosios. Ten garo pirčių mėgėjai vanojasi beržinėmis ir ąžuolinėmis vantomis, išsipėrę ilsisi gryname ore, maudosi upėje ar ežere, o žiemą voliojasi sniege ar pasineria į eketę. Tačiau nemažai suomių nepripažįsta nei vantų, nei garų – mėgsta prakaituoti sausame įkaitintame ore (o po to maudosi vėsiame baseine ar natūraliame vandens telkinyje).
Elektrinės krosnelės triumfas buvo tarsi košmaras tikrosios suomiškos saunos gerbėjams. Miestuose jie tegalėjo naudotis elektra šildomomis saunomis, tačiau nepasidavė. Tikrieji saunos gerbėjai pirko sklypus ežerų pakrantėse ir statėsi malkomis kūrenamas pirteles.
Šiuo metu Suomijoje gyvena apie 5,2 mln. gyventojų ir yra apie 1,7 mln. saunų, iš kurių apie 600.000 yra pastatyta ežerų pakrantėse. Toks didelis saunų skaičius šioje šalyje gali būti paaiškinamas tuo, kad sauną galima rasti beveik kiekvienos šeimos būste, bendros pirtys įrengtos beveik kiekvieno daugiabučio rūsyje ar pirmajame aukšte. Be to, statant namus, saunos dažnai įrengiamos ir butuose.
Senovinės dūminės pirtys vienu metu jau buvo beveik beišnykstančios, šiuo metu jų Suomijoje priskaičiuojama apie 5000.